PYKČIO, BAIMĖS ir GĖDOS jausmai lietuvių kalboje iš kognityvinės ir kultūrinės perspektyvos : disertacija

• eLABa: disertacijos tekstas

LTDarbe tiriami PYKČIO, BAIMĖS ir GĖDOS konceptai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje. Tyrime siekiama parodyti, kokias žinias ir patirtis lietuvių kalbinės ir kultūrinės bendruomenės atstovai sieja su šiuos jausmus pavadinančiais leksiniais vienetais, kokius leksinius vienetus pasirenka emocinei savijautai reikšti ir vertinti. Tyrimas vykdomas, taikant kompleksinę tyrimų metodiką, kurios branduolį sudaro analitinis-aprašomasis ir adaptuotas Liublino etnolingvistikos tyrėjų naudojamas S-A-T metodas. Atkuriant PYKČIO, BAIMĖS ir GĖDOS jausmų kalbinius ir kultūrinius vaizdus, disertacijoje laikomasi pagrindinių kognityvinės etnolingvistikos teorinių prielaidų bei kalbos pasaulėvaizdžio rekonstrukcijos principų. Pateikiami trumpi psichologiniai ir filosofiniai jausmų portretai, tiriami leksikografiniai duomenys, paremijos ir tekstinė medžiaga (literatūrinio, publicistinio, politinio, ideologinio-istorinio ir religinio diskursų duomenys), jausmų aksiologinis vaizdas bei konceptualiosios metaforos. Surinktos medžiagos pagrindu atkuriamos konceptualiosios PYKČIO, BAIMĖS ir GĖDOS jausmų kategorijos, pažinimo veikla paremtos bazinės šių jausmų suvokimo schemos ir kultūriškai konotuoti, lietuvių pasaulėjautai priskirtini, jų variantai – kognityviniai modeliai. Pastarieji yra sudėtingos žinių ir patirčių sistemos, lietuvių sąmonėje sužadinamos konkrečiame komunikaciniame akte ir kultūriniame kontekste pavartojus pykčio, baimės ir gėdos leksinėms šeimoms priklausančius vienetus ir kalbines konstrukcijas. Atskleidus PYKČIO, BAIMĖS ir GĖDOS kalbinės konceptualizacijos ypatumus ir tendencijas, pateikiamos leksemų pyktis, baimė ir gėda kognityvinės definicijos. [lvb.lt]Reikšminiai žodžiai: Kognityvinė lingvistika; Etnolingvistika; PYKČIO konceptas; BAIMĖS konceptas; GĖDOS konceptas; Cognitive linguistics; Ethnolinguistics; Concept of ANGER; Concept of FEAR; Concept of SHAME.

ENIn the doctoral dissertation, an attempt is made to investigate the concepts of ANGER, FEAR and SHAME in Lithuanian linguistic worldview. The research is aimed at revealing what knowledge and experiences are underlying the usage of the names of emotions in Lithuanian as well as what lexical units are used by representatives of Lithuanian linguistic and cultural community to express and evaluate emotional well-being. The research is conducted using a complex research methodology, the core of which consists of the analytical-descriptive and adapted S-A-T method, used by Lublin ethnolinguistic researchers. The reconstruction of linguistic and cultural images of emotions of ANGRER, FEAR and SHAME is carried out by following the main theoretical assumptions of cognitive ethnolinguistics and the principles of language worldview reconstruction. In the dissertation brief psychological and philosophical portraits of emotions are presented, lexicographic data, proverbs and textual material (data of literary, public, political, ideological-historical and religious discourses), axiological images of emotions and conceptual metaphors are studied. On the basis of collected material, the conceptual categories of ANGER, FEAR and SHAME are restored, basic schemas of perception of the analysed emotions, referring to cognitive activities, and culturally attributed Lithuanian variants of these schemas – cognitive models – are revealed. The latter are complex systems of knowledge and experiences, evoked in the Lithuanian consciousness by using the lexical units and constructions belonging to lexical families of anger, fear and shame in a specific communication act and cultural context. After revealing the peculiarities and tendencies of the linguistic conceptualisation of ANGER, FEAR and SHAME, there are presented the cognitive definitions anger, fear and shame in Lithuanian. [lvb.lt]

• Draugas ir priešas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje / Silvija Papaurėlytė-Klovienė. Acta linguistica Lithuanica. 2023, t. 88, p. 206-225.
• Leksikografiniai šaltiniai lietuvių kalbos pasaulėvaizdžio tyrimuose / Kristina Rutkovska. Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje. D. 2, Liaudiškasis, tautinis, daugiatautis ir daugiakultūrinis paveldas / sudarė Kristina Rutkovska, Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska. Vilnius ; Liublinas : Vilniaus universiteto leidykla, 2021. P. 181-200.
• Lietuvių kalbos vištos, gaidžio, viščiuko pavadinimai ir jų motyvacija / Žydrūnė Šalaviejūtė. Bendrinė kalba 2023, 96, p. 156-174.
• Pykčio, baimės ir gėdos metaforinė konceptualizacija lietuvių kalboje: kultūrinio turinio beieškant / Monika Bogdzevič. Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje. D. 2, Liaudiškasis, tautinis, daugiatautis ir daugiakultūrinis paveldas / sudarė Kristina Rutkovska, Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska. Vilnius ; Liublinas : Vilniaus universiteto leidykla, 2021. P. 76-96.
• Rožės liga ir jos užkalbėjimas Musteikoje: žvilgsnis iš etnomedicininės, mitologinės ir socialinės perspektyvos / Daiva Vaitkevičienė. Lietuvos etnologija. 2023, 23 (32), p. 171-193.
• "Žmogaus" vaizdinys lietuvių tarmių leksikografiniuose šaltiniuose: etnolingvistinis ir semantinis aspektas / Vilija Sakalauskienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2021. Elektroninis (PDF), 113 p.