LTJuozo Gruodžio muzika pradėjo plisti išeivijoje beveik tuo pačiu metu kaip ir Lietuvoje, t. y. trečiąjį XX a. dešimtmetį. Tai sąlygojo ankstyvas kompozitoriaus kūrinių spausdinimas. Jau 1920-1926 m. Kauno "Švyturio" ir "Aušros" bendrovės pasiūlė atlikėjams per trisdešimt leidinių: pluoštą Jaltoje ir Leipcige sukurtų jo solinių bei chorinių dainų, instrumentinių pjesių, Pirmąją sonatą fortepijonui, variacijas "Bernužėli, neviliok" tema, simfoninio paveikslo "Rudenėlis" autorinę transkripciją fortepijonui ir kt. Greitai šios natos pasiekė ir užjūrio lietuvius. Išeivijos dainininkai JAV iš karto susidomėjo solinėmis kompozitoriaus dainomis. Jos skambėjo didžiausiuose lietuviškuose telkiniuose - Niujorko, Niudžersio, Pensilvanijos, Ilinojaus, Masačusetso ir Konektikuto valstijose. Prie šių dainų sklaidos nemažai prisidėjo ir Kauno Valstybės operos solistai Juozas Babravičius ir Marijona Rakauskaitė, surengę koncertines keliones po JAV. [Iš straipsnio, p. 202]Reikšminiai žodžiai: Juozas Gruodis; Kompozitoriai; Muzikos sklaida išeivijoje; Juozas Gruodis; Composers; Dissemination of music in exile.