Julius Kaupas Kosto Ostrausko kūryboje

LTStraipsnyje aptariama Juliaus Kaupo recepcija Kosto Ostrausko kūryboje, jo asmeniui ir kūrybai suteiktos prasmės. K. Ostrauskas J. Kaupui dedikavo dramas „Gyveno kartą senelis ir senelė...“ (1963–1969), „Kvartetas“ (1969), parašė draminį esė „Coppelius“ (1971), kartu su Alfonsu Nyka-Niliūnu sudarė jo „Raštus“ (1997), paskelbė atsiminimų („Julius: keli praeities nutikimai“, 2005). Dramoje „Paskutinis kvartetas ir dr. Kripštukas“ (2004) J. Kaupas kartu su Antanu Škėma, Algimantu Mackumi, Henriku Radausku veikia kaip personažas. Išeities tašku straipsnyje pasirinkta ši drama, kurios kontekstinė analizė leidžia integruoti ir kitus J. Kaupo recepcijos atvejus. J. Kaupo paveikslas K. Ostrausko kūryboje išlaiko atpažįstamus asmens ir aplinkos bruožus, bet kartu yra suabstraktinamas – paverčiamas kauke, teatriniu vaidmeniu ir susiejamas su abiem autoriams svarbiomis kultūros istorijos, filosofijos, estetikos temomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Egzodo dramaturgija; Julius Kaupas; Recepcija; Literatūros estetika; Rašytojo legenda; Dramas of the exodus; Julius Kaupas; Reception; Literary aesthetics; Writer’s legend.

ENThe article discusses the reception of Julius Kaupas in the work of Kostas Ostrauskas and the significance K. Ostrauskas accords to J. Kaupas’s personality and creativity. The playwright K. Ostrauskas dedicated to J. Kaupas his dramas “Gyveno kartą senelis ir senelė..”. (“Once upon the time there lived an old man and an old woman...”, 1963–1969) and “Kvartetas” (“Quartet”, 1969); wrote the dramatic essay Coppelius (1971); together with Alfonsas Nyka-Niliūnas compiled J. Kaupas’s “Writings” (1997); and published some reminiscences of him (“Julius: keli praeities nutikimai” (“Julius: Some happenings in the past”, 2005). In the play “Paskutinis kvartetas ir dr. Kripštukas” (“The last quartet and Dr. Kripštukas”, 2004) J. Kaupas is a character alongside Antanas Škėma, Algimantas Mackus, and Henrikas Radauskas. This play was chosen as a point of departure, the contextual analysis of which allows us to integrate other cases of J. Kaupas’s reception as well. His picture in the work of K. Ostrauskas preserves recognizable features of J. Kaupas’s personality and surroundings, but at the same time it is made into an abstraction, turned into a mask, a theatrical character associated with themes of cultural history, philosophy, and aesthetics, important to both authors. [From the publication]

• Julius Kaupas : gyvenimas ir kūryba / Laimutė Tidikytė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. 254 p.
• Naujojo istorizmo žvilgsniu į absurdo dramą / Reda Pabarčienė. Teksto slėpiniai. 2013, Nr. 16, p. 106-122.