Pokomunistinis sąmoningumas Lietuvoje: senųjų paradigmų nuvertėjimas ir naujųjų raida

LTSvarstoma pokomunizmo samprata kultūros prasme, šiam laikotarpiui būdingos sąmoningumo paradigmos, galvojimo ir kalbėjimo normos, socialiniai prieštaravimai bei mitai, t.y. tokios viešajame diskurse vyraujančios socialinės tikrovės interpretacijos, kurios šiuos prieštaravimus simboliškai išsprendžia. Aptariama, kaip šie prieštaravimai bei juos lydintys mitai keičiasi Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą. Aktualumas. Buvusios Rytų bloko šalys yra geriau susipažinusios su atviru politinių institucijų panaudojimu ideologinei prievartai, nei su diskursyviniais apribojimais, todėl labiau telkiamasi ties politiniais, ekonominiais, instituciniais pokyčiais ir mažai dėmesio teskiriama apmąstyti, kaiptam tikri pokyčiai veikia vyraujančias galvosenos normas,keičia ikiteorinį žinojimą apie socialinę tikrovę, formuoja žmonių siekius, pažiūras ir identitetus. Tiriamas objektas yra pokomunistiniam laikotarpiui būdingi socialiniai prieštaravimai bei mitai, kurie juos simboliškai išsprendžia, jų kaita Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, straipsnyje siekiama išanalizuoti pagrindinius pokomunizmo socialinius prieštaravimus bei juos lydinčius mitus, apžvelgti, kokią simbolinę ir kultūrinę reikšmę Lietuvos viešiesiems diskursams bei vyraujantiems mitams turėjo teigiamai pasibaigęs referendumas dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pokomunizmas; Mitas; Diskursas; Legitimacija; Post-communism; Myth; Discourse; Legitimacy.

ENThe article discusses the concept of post-communism in cultural terms, the paradigms of consciousness and the norms of thinking and speaking characteristic to this period, as well as the social contradictions and myths norms, i.e. what social reality interpretations, which provide a symbolic resolution of these contradictions, dominate the public discourse. The article discusses how these contradictions and the accompanying myths change as Lithuania integrates into the European Union. Countries of the former Eastern block are more familiar with the open use of institutions for ideological violence than with the discursive constraints. Therefore, they tend to focus on the political, economic and institutional changes and devote little attention to reflections on how certain changes affect the prevalent norms of thinking, transform the pre-theoretical knowledge of the social reality, and shape human aspirations, opinions and identities. The article examines the social contradictions of the post-communist period and the myths that symbolically resolve them, as well as their change during Lithuania’s integration to the European Union. The article seeks to analyse the main social contradictions of post-communism and the myths accompanying them, as well as review the symbolic and cultural significance of the positive outcome of the referendum on Lithuania’s membership in the EU to the public discourses and the dominant myths in Lithuania.