De mystifying social reality : European Integration Processes in Lithuania 2003
LTStraipsnyje ieškoma atsakymų į Lietuvos sociokultūrinės raidos klausimus. Pirma, kaip apibrėžti postkomunizmą? Antra, ar galima kalbėti apie postkomunizmo pabaigą Lietuvoje? Pasitelkdama (neo)marksistinės teorijos prielaidas, straipsnio autorė teigia, kad postkomunistinių valstybių kaitos trajektoriją lemia ne tiek naujų formalių institucijų kūrimas, kiek giluminiai visuomenės kultūros ir mentaliteto pokyčiai. Tranzitologijos studijos turėtų daugiau dėmesio skirti identiteto, simbolinių resursų, viešųjų diskursų, kolektyvinės atminties ir naują tikrovę įprasminančių mitų analizei. Pereiti iš vienos visuomenės būklės į kitą reiškia perrašyti didžiuosius pasakojimus, perkurti kasdienį simbolinį žmonių pasaulį, peržiūrėti pamatines normatyvines skirtis ir socialinio solidarumo principus. Tokios kaitos procesą F. Alberoni vadina tapsmo arba "užsiliepsnojimo" būviu, kurį įkūnija visuotinis entuziazmas, dvasinis pakilimas, emociniai žmonių ryšiai, naujų vertybių ir sugyvenimo būdų atradimas. Postkomunizmas taip pat gali būti laikomas tokiu būviu, nes tai - nuolatinis galinėjimosi su įsišaknijusiais mitais, kovos dėl naujo tapatumo ir pasaulėvaizdžio įtvirtinimo procesas. Straipsnyje analizuojami pamatiniai postkomunizmo mitai (mesianistinė tapatybė, Vakarų demonizavimas, skilimas tarp liberalų ir konservatorių, savidestrukcija) ir teigiama, kad apie šių mitų pabaigą galima kalbėti sulig Lietuvoje 2003 m. įvykusiu referendumu dėl stojimo į Europos Sąjungą, kuri atskleidė Lietuvos visuomenės norą tapti europietiška tauta, laisva nuo ankstesnių mitų, tokia pat kaip ir kitos tautos.Reikšminiai žodžiai: Diskursas; Perėjimo laikotarpis; Post-komunizmas; Nacionalinė vaizduotė; Discourse; Post-Soviet transition; Post-communism; National imagination.
ENThe article looks for answers to the questions related to the socio-cultural development of Lithuania. Firstly, how to define post-communism? Secondly, is post-communism over in Lithuania? The author of the article states based on the assumptions of the (Neo) Marxist theory that the trajectory of the change in post-communist states is determined by in-depth changes in social culture and mentality rather than the establishment of new formal institutions rather. Transitology studies should focus more on the analysis of myths attributing meaning to identity, symbolic resources, public discourse, collective memory and new reality. Transition from one social state to another means rewriting the greatest stories, recreating the daily symbolic people’s world, reviewing the basic normative differences and the principles of social solidarity. Francesco Alberoni calls this process of change the transition state or “nascent state”, which is embodied by general enthusiasm, spiritual uplift, people’s emotional relations, discovery of new values and ways of cohabitation. Post-communism can also be considered such a state because it is a constant fight with ingrained myths, fight for new identity and the process of embedding outlook. The basic post-communist myths (messianistic identity, demonisation of the West, the split between liberals and conservatives, self-destruction) are analysed in the article and it is stated that and these myths stopped existing in Lithuania when the referendum on the accession to the European Union took place in 2003, which revealed the desire of the Lithuanian society to become a European state, free from former myths, like other nations.
- Europa ir mes / redaktorių kolegija. Vilnius : Gervelė, 2001. 267 p.
- Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje / Artūras Tereškinas. Vilnius : Baltos lankos [i.e. "Baltų lankų" leidyba], 2001. 173 p.
