Okupacinės valdžios požiūris į Sąjūdį

LTSovietinė sistema rėmėsi į keletą atramų: Sovietų Sąjungos komunistų partiją, kuri turėjo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios monopoli (pagristą nomenklatūrine sistema); represines jėgas (pirmiausia KGB (VSK), kurios kontroliavo visuomenę ir vertė vykdyti vienintelės valdančiosios partijos valią. 1987 m., o ypač 1988 m., Lietuvos visuomenėje pradėjus atvirai reikštis nepriklausomos valstybės atkūrimo nuostatoms, oficialios sovietinės valdžios institucijos (pirmiausia LKP ir KGB) turėjo parengti poziciją šiuo klausimu ir koordinuoti savo veiksmus. Tačiau negalima sakyti, kad iš karto buvo sukurtas modelis tos sistemos, kuri turėjo sukliudyti atkurti Lietuvos valstybę. Pagrindiniai šios sistemos elementai - LKP, KGB, prosovietinės organizacijos - jau nuo 1988 m. savo veiklą nukreipė kaip tik šia vaga: visos pastangos naudojant seną priemonių arsenalą buvo skiriamos kovai su Lietuvos nepriklausomybės šalininkais. Ir tik po 1990 m. kovo mėn. 11 d. pradėtos taikyti naujos politinės, propagandinės, karinės, ekonominės priemonės: skatinama ir Lietuvos dezintegracija ("autonomizacija"), išlaikomos sąjunginės valdžios institucijos (KGB, sovietinė kariuomenė), kuriamos paralelinės (dubliuojančios Lietuvos valdžios institucijas) valdžios struktūros, paskelbta ekonominė-finansinė blokada, palaikomos antivalstybinės organizacijos bei organizuojamas valstybės perversmas. [Iš straipsnio, p. 125]Reikšminiai žodžiai: Sąjūdis; Lietuvos destabilizavimo planai; Sovietų požiūris į Sąjūdį; Sąjūdis; Lithuania's destabilization plans; Soviet attitude to the Sąjūdis.