Hybrids with final neoclassical combining forms in Baltic languages

LTJau nebe pirmą dešimtmetį įvairių kalbų leksikologai, terminologai ir žodžių darybos specialistai šiuolaikinių kalbų žodynuose stebi ryškią tarptautiškėjimo tendenciją, prie kurios prisideda ne tik iš klasikinės kilmės dėmenų sudaryti tarptautiniai žodžiai, naujieji anglicizmai, bet ir hibridai, t. y. mišrios kilmės žodžiai. Šiuolaikinės baltų kalbos taip pat ne išimtis. Lietuvių ir latvių kalbose daug hibridizacijos pavyzdžių, o hibridai kuriami ne tik iš skirtingos kilmės neoklasikinių dėmenų, bet ir su vienu lietuvišku arba latvišku dėmeniu. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti hibridų su antruoju neoklasikiniu, postpoziciniu, dėmeniu struktūrinę įvairovę, pateikti įžvalgų apie jų vartojimo priežastis ir išsiaiškinti, ar tikrai jie, kaip teigiama kai kurių autorių darbuose, praktiškai nebevartojami. Internetiniuose tekstynuose ltTENTEN14 ir lvTENTEN14 rasti pavyzdžiai parodė, kad tokie hibridai yra dažni, jų darybai didelę įtaką turi analogija su klasikiniais ir neoklasikiniais dariniais. Analizuojamų hibridų struktūra kartais pasiskolinama. Tokiais atvejais klasikinis antrasis dėmuo paliekamas, o pirmasis išverčiamas į lietuvių kalbą. Konkordansų analizė atskleidė, kad tiek lietuvų, tiek latvių kalbose hibridai kuriami ne tik dėl nominacijos, bet ir siekiant stilistinio, emocinio ar net rinkodarinio efekto. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Neoklasikinis dėmuo; Hibridizacija; Šiuolaikinė lietuvių kalba; Šiuolaikinė latvių kalba; Tekstynas; Neocalssical compounding; Hybridisation; Hybrids; Final combining forms; Modern Lithuanian; Modern Latvian; Corpus.

ENThe article presents some ideas about the hybrids that are made by combining the neoclassical elements or are mixed of Lithuanian or Latvian and foreign origin combining forms. The examples of hybrids found in English are also provided. This corpus-based investigation reveals that the formation of hybrids with final neoclassical combining forms in modern Baltic languages is a sufficiently active, productive and unobtrusive process of creativity and wit. The identified structural types of hybrids are the following: 1) the hybrids with the international elements of different classical or neoclassical origin; 2) the hybrids with the initial element of non-classical origin. They are almost identical in the analysed languages, suggesting that they are often borrowed and translated rather than created, but if they are created, then this is done by obvious analogy. Some Lithuanian and Latvian hybrids have long been used and included in various dictionaries, and their frequency in the linguistic corpus is quite high. However, most examples of hybrid origin do not exist and probably do not appear in dictionaries due to their rare use, uniqueness, distinctive form or irregularity. The knowledge of hybrid formation and usage can be relevant to the learners of Lithuanian, Latvian, and English, as well as translators, terminologists, and lexicographers. [From the publication]

• Dabartinė lietuvių terminologija / Stasys Keinys. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005. 497 p.
• Kalbų kontaktai ir lietuvių kalbos tradicija / Vida Rudaitienė. Žmogus ir žodis. 2014, 3, p. 111-121.
• Skoliniai socialiniame diskurse : vartosena ir normos / Vida Rudaitienė. Socialinis darbas. 2007, t. 6, Nr. 1, p. 145-153.
• "Skolos bijosi - turtų nepadarysi". Leksikos skolinimosi poreikiai ir polinkiai 1991-2013 m. rašytiniuose tekstuose / Loreta Vaicekauskienė. Taikomoji kalbotyra. 2014, 3 1 html.
• Visuomenės socialinių pokyčių atspindžiai latvių kalbos žodynuose / Regina Kvašytė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2006, t. 1, p. 75-87. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2012. P. 464-481.