LTLietuvos Sąjūdis - vienas ryškiausių bei romantiškiausių, o kartu ir įtakingiausių laisvės fenomenų ne tik buvusioje sovietinėje imperijoje, bet ir visoje Rytų bei Vidurio Europoje. Šios tarptautinės įtakos atsiradimas išskyrė Sąjūdį iš kitų laisvės judėjimų sovietinėje erdvėje, ir taip atsitiko dėl keleto priežasčių. Pertvarkos procesai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pirmieji buvusioje SSRS iškėlė fundamentalius Nepriklausomybės tikslus, tapo masiški ir visą laiką išliko taikūs. Nors Lietuvos Sąjūdis, Estijos bei Latvijos Liaudies Frontai struktūriškai nesujungė Komunistų partijos ir disidentinių organizacijų, tai buvo neįmanoma, bet suteikė platformą bendroms diskusijoms ir bendriems veiksmams. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio atviras bendradarbiavimas siekiant demokratijos ir nepriklausomybės su radikaliomis disidentinėmis organizacijomis (kaip kad Lietuvos laisvės lyga ir kt.) iš dešinės pusės ir reformatoriškuoju Lietuvos komunistų partijos sparnu iš kairės, buvo vienas svarbiausių veiksnių, padėjusių konsoliduoti visuomenės (pasak istoriko Antano Kulakausko, "prisitaikiusios, bet ne susitaikiusios") pastangas į vieningą Lietuvos Sąjūdį ir Lietuvai tapti permainų proceso lydere SSRS. Lietuvos ir šio mūsų judėjimo didžiausia sėkmė buvo tai, kad LPS virto Lietuvos Sąjūdžiu, ir visuomeninės struktūros pavadinimas tapo visaliaudinio fenomeno sinonimu. Šis bendradarbiavimas viso sovietinio bloko gana konfrontaciniame fone buvo unikalus ir įspūdingas fenomenas, perspektyviai išskyręs Lietuvą. Tai ypač reikia turėti galvoje, nes žinome ir nesėkmingų bandyme suburti visaliaudinius judėjimus, pavyzdžiui, Moldovoje, Gruzijoje, Azcrbaidžane. [Iš straipsnio, p. 107]Reikšminiai žodžiai: Sąjūdis; Demokratiniai judėjimai; Sąjūdžio spauda; Sąjūdis; Democratic movements; Press of Sąjūdis.