Sąjūdžio veikla išeivijos požiūriu 1988-1991

LTUžsitęsusi sovietinė okupacija, regis, nepaliko jokių vilčių Lietuvos, kitų Baltijos valstybių taip pat ir visos Sovietų Sąjungos gyventojams dėl galimos jų valstybių nepriklausomybės. Visgi Sovietų Sąjungos vairą perėmus Michailui Gorbačiovui ir paskelbus išgarsintąją persitvarkymo politiką, padėtis ėmė keistis. 1988 m. Baltijos valstybėse susikūrę liaudies frontai tapo vienu svarbiausių šių valstybių istorinės raidos variklių. Jiems įgijus daugumos šių valstybių gyventojų pasitikėjimą ir stiprią paramą tapo įmanoma bandyti pakeisti šių valstybių situaciją kurioje jos atsidūrė 1940-aisiais - okupavus Sovietų Sąjungai. Tai pirmoji proga per visą šį laikotarpį, kai tapo imanoma viešai prabilti apie patirtas skriaudas, įvardyti baltąsias istorijos dėmes, nebijant tiesioginių administracinių struktūrų represijų. Vis dėlto svarbiausiu tiek Liaudies Frontų Latvijoje bei Estijoje, tiek Sąjūdžio Lietuvoje tikslu tapo nepriklausomos valstybės atkūrimas, nors šis tikslas iš pradžių nebuvo deklaruotas ir tik vėliau tapo svarbiausias. Lyginant su aktyviosios ir pasyviosios rezistencijos sovietinei okupacijai fazėmis, Sąjūdžio laikotarpis buvo pats trumpiausias ir taikiausias, pasibaigęs valstybingumo atkūrimu. Net ir žinodami esmines Sąjūdžio sėkmės priežastis, vienas kitas Lietuvos valstybingumo atžvilgiu pozityviai nusiteikęs asmuo ir ypač kai kurios radikalios organizacijos (Lietuvos laisvės lyga, Jaunoji Lietuva ir kitos) jautė tam tikrą nepasitikėjimą Sąjadžiu, laikydami ji Sovietų Sąjungos represinių struktūrų sukurta organizacija. [Iš straipsnio, p. 97]Reikšminiai žodžiai: Sąjūdis; Išeivija; Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas 1990; Sąjūdis; Emigration; Restoration of Lithuania's Independence 1990.