LTTautinio atgimimo pradžioje lietuvių moterų veikėjų buvo nedaug. Tai lėmė to meto socialinis, visuomeninis, kultūrinis gyvenimas. Tarp „Mokslo" ir „Ryto" draugijų kūrėjų ir garbės narių moterų iš viso nebuvo. Tik 1937 m., kai draugijos narių iki tol buvo 1455, į paskutinę „Mokslo" draugijos valdybą įtraukta knygininke M. Budrevičiūtė. „Ryto" draugijoje aukštesnes pareigas ėjo Vilniaus lietuvių gimnazijos mokytoja Ona Žebrauskaitė (1924 m. kuratorija jai uždraudė mokytojauti dėl politinių reikalavimų). 1919 m. tarp 12 Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto narių buvo 2 moterys - S. Čiurlionienė ir O. Mašiotienė. Tam komitetui priklausė ir jų vyrai. Vyrams moterys talkindavo ir kitais atvejais. Minėtinos Emilija Vileišienė (1861- 1935), VVS komiteto narė Bronislava Biržiškienė, Marija Šlapelienė ir kt. [Iš teksto, p. 109]