Sąjūdžio idėjų sklaida Lietuvos miestuose, rajonuose, kaimuose

LTLietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, kaip organizuoto judėjimo, pradžia įprasta laikyti 1988 m. birželio mėn. 3 d., kai LTSR mokslų akademijos salėje, Vilniuje, buvo išrinkta Iniciatyvinė grupė. Plačiąja prasme Sąjūdis yra ketvirtasis lietuvių tautos kovos su sovietiniu režimu etapas. Pirmasis etapas - ginkluota rezistencija, arba partizaninis karas, kuris tęsėsi nuo 1944 iki 1953 m. Pagrindinis jo tikslas buvo nepriklausoma Lietuvos valstybė. Antrasis etapas - neginkluotas pogrindis - vyko XX a. 6-7 dešimtmečiais. Jis pasireiškė pogrindinių organizacijų veikla, o jų pagrindinis tikslas - gaivinti Lietuvos nepriklausomybės sieki. Dažniausiai per Vasario 16-ąją įvairiose Lietuvos vietose buvo platinami atsišaukimai, vienaip ar kitaip susiję su nepriklausomybės siekiu, ar iškeliamas trispalvės. Šis judėjimas, deja, netapo masiniu, o pogrindinės organizacijos labai greitai buvo demaskuotos sovietinių represinių struktūrų. Trečiasis etapas, prasidėjęs išėjus Lietuvos "Katalikų bažnyčios kronikos" pirmam numeriui, įvardijamas kaip disidentinis sąjūdis, arba viešoji opozicija. Disidentai nekėlė Lietuvos nepriklausomybės klausimo, jų veiklą greičiau galima apibūdinti kaip sovietinės santvarkos taisymą. XX a. šis judėjimas nuslopa, tačiau tuo metu viešumoje pasirodė Lietuvos laisvės lyga, kuri galėtų būti priskiriama disidentiniam sąjūdžiui, tačiau jos tikslas buvo aiškus - Lietuvos nepriklausomybė. O paskutinis etapas - Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, kuris galiausiai pasiekė 50 m. lauktą tikslą - buvo atkurta nepriklausomybė. [Iš straipsnio, p. 47]Reikšminiai žodžiai: Sąjūdis; Sąjūdžio idėjų sklaida; Sąjūdis; Sąjūdis dissemination of ideas.