LTKiekviena epocha iškelia tik jai būdingus idealus, kartu iškeldama ir žmones, gebančius suvokti savo laikotarpio esmę ir siekius bei turinčius pašaukimą juos realizuoti. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje ypač paaštrėjo kova dėl lietuvių kalbos, mokyklų, spaudos teisių. 1905 m. revoliucija pastūmėjo lietuvius į politinės kovos erdvę. Vilniuje budo lietuvių inteligentija, kurios vaidmuo buvo ypač reikšmingas. Visuomeniniame kultūriniame sąjūdyje ryškų pėdsaką paliko Marija Piaseckaitė-Šlapelienė. [Iš teksto, p. 36]