Rusų kilmės Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių iš Lietuvos ryšiai su rusų diaspora JAV: individualios patirtys

LTStraipsnyje nagrinėjami rusų kilmės Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių iš Lietuvos ryšiai su rusų diaspora JAV, gilinamasi į individualias dalyvavimo rusų emigrantų religinių ir visuomeninių organizacijų veikloje patirtis bei istorinėse rusų stačiatikių kapinėse išlikusių antkapinių paminklų spektrą. Atsižvelgiama į tai, kokios įtakos rusų kilmės karo pabėgėlių iš Lietuvos ryšiams su rusų diaspora turėjo kilmė, šeiminiai ir socialiniai ryšiai, Lietuvoje ir svetur įgytas išsilavinimas, darbinės ir visuomeninės veiklos patirtys. Tyrimas atskleidė, kad Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai iš Lietuvos, išlikę ištikimi rusų kultūrai ir išlaisvintos iš komunizmo Rusijos idėjai, JAV įsijungė į visuomeninę veiklą, kuria siekta supažindinti amerikiečius su ikirevoliucinės Rusijos kultūrinėmis ir religinėmis tradicijomis, demaskuoti komunistinę ideologiją. Dalis pabėgėlių, kaip ir rusų diaspora, įsiliejo į užsienio Rusų stačiatikių bažnyčios, priešiškos SSRS atžvilgiu dėl religinio persekiojimo, dvasininkų ir tikinčiųjų bendruomenes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Rusų kilmės pabėgėliai; Etninė ir religinė tapatybė; Rusų diaspora; World War II; Lithuania; Refugees of Russian origin; Ethnic and religious identity; Russian diaspora.

ENThis article analyzes the ties that Russian refugees from Lithuania during World War II had with the Russian diaspora in the United States, as revealed by individual experiences of participation in the Russian emigrants’ religious and social organizations and by surviving gravesite monuments in historical Russian Orthodox cemeteries in the United States. What influence on the ties of Russian war refugees from Lithuania with the Russian diaspora did their ethnic background, their family and social connections, their education obtained in Lithuania and elsewhere, and their work and social activities have? That is one of the questions this article tries to clarify. The research revealed that those World War II Russian refugees from Lithuania who remained loyal to Russian culture and to the idea of a Russia liberated from communism joined the civic activities in the United States that aimed to acquaint Americans with the cultural and religious traditions of Russia before the Communist revolution and also aimed to deconstruct Communist ideology. Some of the refugees entered into ties with the Russian diaspora through membership in communities of clergy and faithful opposed to the USSR because of its religious persecution of the Russian Orthodox Church abroad. [From the publication]

• Antrojo pasaulinio karo laikotarpio rusų kilmės išeiviai iš Lietuvos : socialinio ir kultūrinio portreto metmenys / Andrius Marcinkevičius. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos. 2016, 21, p. 15-28.
• Bipolinio istorinio teisingumo struktūros ir politinė atskirtis. Lietuvos rusakalbių prisiminimai apie Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos ir Rusijos istorijos politikos kontekste / Neringa Klumbytė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2017, Nr. 2 (41), p. 137-168.
• Etniškumo ir religijos sąveika kintančiuose istoriniuose ir socialiniuose kontekstuose: Lietuvos lenkai ir rusai / Monika Frėjutė-Rakauskienė, Andrius Marcinkevičius, Kristina Šliavaitė. Vilnius : Lietuvos socialinių mokslų centras, Sociologijos institutas, 2022. 260 p.
• Imperijos epilogas Lietuvoje : rusų emigrantai 1918-1940 m. / Regina Laukaitytė. Istorija. 2010, Nr. 78, p. 25-33.
• Lietuva, 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija / Arvydas Anušauskas, Juozas Banionis, Česlovas Bauža, Valentinas Brandišauskas, Arūnas Bubnys, Algirdas Jakubčionis, Laurynas Jonušauskas, Dalia Kuodytė, Nijolė Maslauskienė, Petras Stankeras, Juozas Starkauskas, Arūnas Streikus, Vytautas Tininis, Liudas Truska. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. 720 p.
• Rusai Lietuvoje 1944 m. liepą - 1953 m.: rusų migracijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos atmintis / Grigorijus Potašenko. Lietuvos rusai XX-XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis / sudarė Grigorijus Potašenko (ats. redaktorius), Pavel Lavrinec, Andrius Marcinkevičius. 2013. P. 74-182, 390.
• Rusai Lietuvoje vokiečių okupacijos metais (1941-1944) / Regina Laukaitytė. Lietuvos istorijos metraštis. 2011, 2010/1, p. 57-69.
• Rusai Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918-1940 m : istorinės retrospektyvos konstravimas / Natalija Kasatkina, Andrius Marcinkevičius. Vilnius : Eugrimas, 2009. 359 p.
• Rusų etninės grupės reprezentacija Lietuvos spaudoje. Negyjančios antrojo pasaulinio karo žaizdos / Monika Frejūtė-Rakauskienė. Lietuvos rusai XX-XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis / sudarė Grigorijus Potašenko (ats. redaktorius), Pavel Lavrinec, Andrius Marcinkevičius. 2013. P. 352-378, 398-399.
• Sentikių Bažnyčia Lietuvoje vokiečių okupacijos metais (1941-1944) / Regina Laukaitytė. Istorija. 2008, Nr. 69, p. 33-41.
• Tragiški Mikalojaus Vorobjovo ir jo tėvų gyvenimo faktai / Sigitas Saladžinskas. Lietuvos dailės muziejaus metraštis. 2013, t. 16, p. 9-26.
• Профессор А. А. Сокольский – русский эмигрант из Литвы, переписавший историю флоридского «Санкт Петербурга / Андрюс Марцинкявичюс. Literatūra 2022, t. 64 (2), p. 8-27.