LTKlasės samprata ir su tuo susijusios diskusijos Lietuvoje vis dar neliečiama ir nepopuliari tema. Nors „klasės" sąvoka buvo ir tebėra nagrinėjama nuo Marxo ir Weberio laikų, dar ir šiandien tai yra paini ir sudėtinga kategorija. Remiantis skirtingomis stratifikacijos dimensijomis, buvo kuriami visuomenės modeliai su dviem, trim ir daugiau klasių, kur žemiausias sluoksnis yra paženklintas nuolatinio pajamų, galios ir prestižo stygiaus. Straipsnyje svarstoma, kaip šios klasės geba artikuliuoti, konceptualizuoti savo politinę ir socialinę patirtį, argumentuoti ir išreikšti savo politines nuostatas. Greta „kalbančiųjų klasių“' Lietuvoje formuojasi „tylinčiosios klasės“, paženklintos politinio tamsumo, neraštingumo ir atsilikimo, nepajėgiančios pačios artikuliuoti ir konceptualizuoti savo socialinių ir politinių interesų, įvardijamos kaip intelektinis užribis. Šios klasės politiškai nebylios, nes viešajame diskurse jos pasirodo ne kaip politiškai sąmoningas subjektas, o kaip keistas pajuokos ar gailesčio vertas eksponatas. Susidaro užburtas ratas: žemesnioji klasė nepajėgia išreikšti ir reprezentuoti savo socialinių ir politinių interesų, nes jai trūksta įgūdžių, kvalifikacijos ir žinių; kita vertus, ji nepajėgia išugdyti, tokio savo elito, kuris gebėtų artikuliuoti jos socialinius ir politinius interesus, bet nenutoltų, nuo autentiškos šios klasės kasdieninio gyvenimo patirties. Įkliuvusi į dvigubus reprezentacijos spąstus, žemesnioji klasė lieka politiškai nebyli.Reikšminiai žodžiai: Klasės; Reprezentacija; Darbo klasė; Lietuvos viešasis diskursas; Skurdo kultūra; Class; Representation; Working class; Lithuanian public discourse; The culture of poverty.
ENConception of class and the ensuing discussions in Lithuania have so far remained an untouchable and unpopular subject. Although the conception of “class” was and remains under consideration since the times of Marx and Weber, today it still is an intricate and complex category. Based on different dimensions of stratification, models of society with two, three and more classes were being created, where the lowest layer is characterized by constant shortage of income, power and prestige. The author reasons how these classes are able to articulate and conceptualize their political and social experience, to argument and express their political beliefs. Along with the “speaking classes”, “silent classes” are forming in Lithuania that are marked by political obscurantism, illiteracy and backwardness, and are unable to articulate and conceptualize their social and political interests themselves. These are named as the intellectual beyond. These classes are voiceless politically, because in the public discourse they appear as a weird exhibit, worthy of mockery or pity, instead of a politically conscious subject. A vicious circle is formed: the lower class is unable to express and represent its social and political interests, because it lacks the skills, qualification and knowledge. On the other hand, it is unable to raise such elite, which would be able to articulate their social and political interests, but would not distantiate from authentic experience of this class’ everyday life. Trapped in double representation, the lower class remains politically mute.