Raudondvaris prie Raudonojo Dvaro ežero: 400 metų istorinės raidos atspindžiai

LTŠio straipsnio tikslas – pateikti turimas žinias apie šiandien dar egzistuojantį Gulbinų Raudondvario dvaro sodybos ansamblį, kuriame dominuoja medinis užstatymas, įvertinti šio objekto svarbą Lietuvos dvarų paveldui. Medinis dvarų paveldas – bene labiausiai šiandien nykstanti, besikeičianti paveldo dalis, dėl savo apgailėtinos būklės dažnai estetiškai nebepatraukli, vartotojiškos visuomenės vertinama kaip jau prarasta – „argi čia dvaras, rūmai?“, todėl verta kur kas išsamesnės analizės. Straipsnyje, remiantis istoriniais, kartografiniais šaltiniais, architektūriniais tyrimais, atskleidžiama vienos seniausių išlikusių medinių dvarų sodybų Lietuvoje – Raudondvario sodybos Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, istorinio vaizdo kaita, pastatų architektūra, atspindinti 400 metų trukusios raidos bruožus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Raudondvaris (Vilniaus r.); Dvaro sodyba; Istorija; Kompozicija; Architektūra; Piešinys; 17 amžius; Raudondvaris (Vilnius district); Manor estate; History; Composition; Architecture; Drawing; 17th century.

ENOne the earliest wooden manors in Lithuania, the Raudondvaris Manor reflects the development of the structure of a large landowner’s estate and the architecture of its buildings from the 17th to the early 21st century. The appearance of its central regular courtyard with buildings of both residential and auxiliary function is dated to the 17th century and is a rare example of spatial arrangement reflecting the tradition of central courtyard planning of the 400-year-old manor. The architecture of the buildings on the estate illustrates a large landowner’s deeply traditional perception of the aesthetics of wooden architecture, whose forms changed from ornate baroque to rational classicism over the centuries. Written sources testify to the former extraordinary architectural expression of the baroque Raudondvaris Manor with a loggia on the end façade. The multi-functional treasury building standing next to the manor and possibly connected to it by an underground tunnel up until the early 21st century was distinguished by the multi-layered character of its architectural forms: from rational proportions in the 17th–18th century to a dynamic silhouette with an annex of a two-tier tower formed in the early 19th century and valuable on the national scale. The architecture of the other surviving auxiliary buildings in the central courtyard reflects the traditional forms of the wooden manor heritage of the first half of the 19th century (granaries) or the change of function and materials, traditionally retaining the proportions characteristic of the 18th century (stables).The estate’s garden-park shows a long-time evolution of historical landscaping combining the utilitarian and aesthetical functions, from the quartering tradition characteristic of 17th–18th century structures, emphasised by adding a compositional axis in the first half of the 19th century, to a more complex spatial composition formed from the second half of the 19th to the early 20th century, with features of landscape planning added to the central historical garden part. Due to the insufficient legal basis, the process of preserving the Raudondvaris Manor as a cultural heritage complex has been disrupted – the estate’s spatial planning structure has been violated, and some of the valuable features of the historical buildings and the park have been lost without fully realising their cultural value. [From the publication]

• Dabartinės lietuvių kalbos žodynas : apie 50000 žodžių lizdų / Lietuvių kalbos institutas ; redakcinė kolegija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1993. XXIV, 967 p.
• Dvaro sodybos pastatas povalušas : funkcija, forma ir tradicija / Dalė Puodžiukienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2017, t. 86/87, p. 149-165.
• Lietuvos XVII-XIX a. pradžios ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijoje / sudarytojai, teksto autoriai. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2013. 127 p.
• Nauji Riešės bažnyčios istorijos duomenys / Rūta Janonienė. Menotyra. 2022, t. 29, Nr. 1.