LT1897-1898 m., tebestudijuodamas Peterburgo universitete gamtos ir geografijos dalykus, Povilas Višinskis parašė stamboką darbą - "Antropologinė žemaičių charakteristika" - kaip konkursinę studiją universiteto Geografijos katedrai. Studija išsiskiria iš Višinskio rašytinio palikimo nemažu moksliniu užmoju ir parengiamuoju darbu (ekspedicijomis, fotografijomis). Jos mokslinė, istorinė vertė antropologijos ir lietuvių etnografijos disciplinos kontekste yra nusipelniusi atskiro profesionalaus žvilgsnio1. Dabar keliamas kuklesnis klausimas: kokia Višinskio kultūrinė laikysena atsiskleidžia iš minėto darbo, kaip ši interesų sritis, į kurią buvo įsitraukęs laisvu pasirinkimu, atitiko jo vertybines nuostatas ir bendravimo stilių? Kitaip tariant, kalbėsime apie autoriaus motyvaciją, kuri suvoktina kaip "nuolatinė tendencija, chroniškas polinkis atlikti tam tikro pobūdžio veiksmus ir patirti tam tikro pobūdžio jausmus tam tikro pobūdžio situacijose"2. [Iš straipsnio, p. 79]Reikšminiai žodžiai: Povilas Višinskis; Kultūros veikėjai; Visuomenės veikėjai; Literatūra; Kultūrinė antropologija; Povilas Višinskis; Cultural figures; Public figures; Lithuanian literature; Cultural anthropology.