LTMTP politiniai sprendimai dėl kaimo mokyklų uždarymo ir pagrindinės mokyklos pertvarkos planavimo ir realizavimo buvo vykdomi neturint aiškios kaimo socialinio-kultūrinio gyvenimo vizijos, nežinant kaimo mokyklos istorijos, jos svarbos kaimo bendruomenei. Sprendimai buvo siejami su ekonominio racionalumo kriterijais ir vienu iš pagrindinių statistinių kriterijų - mokinių krepšelių skaičiumi. Politiniai sprendimai buvo vykdomi "iš viršaus į apačią", nors MTP politinis kontekstas buvo ne tik ekonominis, bet ir socialinis, orientuotas į kaimo vaikų išsilavinimo kokybę, socialinį-kultūrinį jų įgalinimą kurti ateities planus, siejant juos su išsilavinimu ir vertikaliuoju mobilumu. Tai reiškia, kad MTP politikoje turėjo aktyviai dalyvauti viena iš labiausiai ja suinteresuotų grupių- teritorinių kaimo savivaldų seniūnai, tėvai, vaikai. Nepakankamai tarpusavyje siejama švietimo ir socialinė politika, nes socialinis-kultūrinis švietimo politikos turinys buvo suvoktas supaprastintai, įtraukiant tik vieną jos elementą - mokinių pavėžėjimą ir maitinimą. Tačiau buvo eliminuotas toks jos komponentas, kaip socialinė, pedagoginė pagalba mokiniams, mokytojams, mokinių tėvams, priimant tokį naują iššūkį, kaip kaimo mokyklos uždarymas ir kaimo vaikų perėjimas mokytis į kitą pertvarkytą mokyklą, gana nutolusią nuo gyvenamosios teritorijos. Priimant strateginio pobūdžio sprendimus nebuvo paisoma švietimo ir socialinės politikos dermės. Neatkreiptas dėmesys, kad būtent šiame procese reikėjo numatyti socialinių paslaugų sistemą kaimo vaikams - naujai socialinei-kultūrinei grupei, turinčiai skirtingą patirtį nei kiti vaikai mokytis ar leisti laisvalaikį, o tai lemia šių vaikų santykius su mokytojais ir mokinių bendruomene. [Iš straipsnio, p. 202-203]Reikšminiai žodžiai: Mokyklų tinklo pertvarkos; Socialinė ir švietimo politika; Kaimo vaikai; School network transformation; Social and educational policy; Rural children.