LTStrateginiuose Europos, drauge ir Lietuvos švietimo dokumentuose, pedagoginės visuomenės ir ugdymo kokybe suinteresuotų asmenų diskusijose pastaraisiais metais ypač akcentuojami vaikų ugdymo kokybės klausimai. Lietuvos švietimo sistemai integruojantis į Europos švietimo erdvę, kokybės užtikrinimas tampa vienu iš pagrindinių švietimo politikos prioritetų. Lietuvos švietimo sistemos pertvarka, prasidėjusi nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pradžios, sudarė sąlygas liberalizuoti institucinį ikimokyklinį ugdymą, kurti priešmokyklinį ugdymą, aktyviau šiuose procesuose dalyvauti šeimai, bendruomenei. Reformuotas ugdymo turinys pasiūlė krypčių, metodų, organizavimo formų įvairovę. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos pradėjo taikyti Valdorfo, Montessori, Suzuki ugdymo metodus, rengti savo programas, specializuotis pagal pasirinktas prioritetines ugdymo sritis: sveikatos stiprinimo, meninio ugdymo, etnokultūros, sporto ir kt. Pakito visuomenės požiūris į vaikystės kokybės kriterijus: anksčiau kokybiška vaikystė buvo siejama su gera priežiūra, o dabar vis labiau tėvai nori, kad vaikas būtų visapusiškai ugdomas ir edukacinės aplinkos, atitinkančios ne tik higienos normas, bet ir modernių ugdymo programų įgyvendinimo reikalavimus, kuriuos įgyvendintų kvalifikuoti ikimokyklinio ugdymo specialistai. Pastarąjį dešimtmetį ikimokyklinis ugdymas tapo prioritetine Europos Sąjungos interesų sritimi. Ikimokyklinio ugdymo sistemos pokyčiai kelia ir vis didesnius reikalavimus pedagogų kompetencijoms, didina atsakomybę už vaikų ugdymo(si) kokybę nuo pat vaiko gimimo. [Iš straipsnio, p. 135]Reikšminiai žodžiai: Ikimokyklinis ugdymas; Ikimokyklinio ugdymo pedagogai; Pedagogų profesinės kompetencijos; Preschool education; Preschool education teachers; Professional competences of teachers.