Dainingumo principas ir transformacijos lietuvių XX a. poezijoje : disertacija

LTDisertacijos objektas – dainingojo tipo poeziją grindžiantis dainingumo principas XX a. lietuvių poezijoje, jo raida ir transformacijos lietuvių dainingosios poezijos raidos kontekste. Darbą sudaro teorinio-probleminio pobūdžio įvadas (Dainingosios poezijos parametrai), taip pat konkrečių tekstų analizėms skirtos dalys, kuriose susitelkiama į dainingosios poezijos raidą (“Tautosakinis dainingumas”, “Dainingumas ir XX a. pradžios srovės”, “Individualizuotas dainingumas: neoromantikai”, “Dainingumo metamorfozės ir sintezės”) bei jos transformavimą (“Dainingosios lyrikos transformacija”, “Dainingumo pabaiga – scriptible poezija”). Disertacija baigiama apibendrinamosiomis išvadomis. Gale pridedamas šaltinių ir naudotos literatūros sąrašas. Šiame darbe patikslinamas dainingumo apibrėžimas bei nustatomas dainingumą lemiančių diferencinių požymių pluoštas, teoriniai teiginiai patikrinami konkrečiomis analizėmis (naudojamas struktūrinis-semantinis, interpretacinis, taip pat tipologinis metodas). Čia pirmą kartą dainingoji poezija nuosekliai tyrinėjama eilėdaros bei poetinės kalbos aspektu, pateikiamas visuminis dainingosios lyrikos vaizdas nuo jos susiformavimo iki degradavimo. Poetinės medžiagos požiūriu pirmą kartą dainingumo tyrimas koncentruojamas į visą XX a. poeziją, kurioje užčiuopiamos dainingumui būdingos ypatybės. [Iš leidinio]

ENThe object of the thesis is a principle of songfulness which constituted a basis of song-type poetry in Lithuania in 20th century; and its development and transformations in a context of Lithuanian song-type poetry. The paper work consists of the abstract theoretical introduction (parameters of song-type poetry) and parts dedicated to the analysis of specific texts focusing on the development of song-type poetry (“Folklore Songfulness’, “Songfulness and Other Trends at Beginning of 20th Century’, “Individual Songfulness: Neoromantism’, and “Songfulness Metamorphosis and Synthesis’) and its transformation (“Transformation of Song-type Lyrics’, “The End of Songfulness: Scriptable Poetry’). The thesis ends with conclusions and the list of information sources and references. This paper work specifies the definition of songfulness and identifies a set of different features being a condition for songfulness of poetry; theoretical propositions are proved by specific analysis using structural-semantic, interpretation, and typological methods. This is the first time when song-type poetry has been analysed from the perspective of versification and poetic language consistently. The author delivers a general view of song-type poetry from its beginning till degradation. From the perspective of poetic material, this is the first time when analysis of songfulness has been concentrated on an entire poetry of 20th century featuring the character of songfulness.

• Poetic rhetoric of Justinas Marcinkevičius as an expression of archetypal musicality / Rūta Brūzgienė. Saert'ašoriso simpoziumi 2020, 14, p. 468-487.
• Some peculiarities of the song genre in the Lithuanian poetry of the 20th c / Rūta Brūzgienė. Saert'ašoriso simpoziumi. 2015, 9, p. 289-295.