LTMokslinėje literatūroje pateikiamas ne vienas kultūros paveldo apibrėžimas. Lietuvos Respublikos įstatymuose kultūros paveldas plačiąja prasme suprantamas kaip materialusis, kurį sudaro kilnojamosios ir nekilnojamosios vertybės, ir nematerialusis paveldas - tradicijos, žinios, gebėjimai perduodami iš kartos į kartą, kultūrinis, istorinis kraštovaizdis, atspindintis žmogaus santykį su aplinka. Nekilnojamas kultūros paveldas – viešas interesas. Tai įpareigoja tiek valstybines institucijas, tiek visuomenę būti aktyviais, siekiant išsaugoti ir integruoti kultūros paveldo saugomus objektus šiandieniniame pasaulyje. Nekilnojamąjį kultūros paveldą apsaugoti nėra lengva, nes veikia daug interesų grupių. Tai įpareigoja tiek valstybines institucijas, tiek visuomenę būti aktyviais, siekiant išsaugoti ir integruoti kultūros paveldo saugomus objektus šiandieniniame pasaulyje. Nekilnojamąjį kultūros paveldą apsaugoti nėra lengva, nes veikia daug interesų grupių. Straipsnyje analizuojama, kaip valstybinėms institucijoms, įpareigotoms įstatymų, tenka laviruoti siekiant apsaugoti ir tinkamai administruoti kultūros paveldą, bet kartu neuždrausti verslo subjektams plėtoti infrastruktūrą, atveriant galimybę visuomenei ne tik matyti, bet ir būti kultūros paveldo dalimi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kultūros paveldas; Teisinis reguliavimas; Nematerialusis paveldas; Nekilnojamasis turtas; Cultural heritage; Legal regulation; Intangible heritage; Real estate.