Aukštos pridėtinės vertės bioverslų vystymas
LTNatūralių išteklių mažėjimas, gyventojų skaičiaus augimas, biotechnologijų plėtra skatina tradicinę šalių ekonomiką pereiti į bioekonomiką. EBPO duomenimis bioverslais grindžiama ekonomika iki 2055 m. bus pagrindinė Europos ekonomikos varomoji jėga (Lietuvos ... santrauka, 2017), o bioverslai taps vis perspektyvesni, kadangi pagrindiniams ekonomikos sektoriams gali padėti išspęsti ribotų išteklių, aplinkosaugos ir kitas problemas (Vilmantas ir Melnikas, 2014). Tyrimo tikslas: išanalizuoti aukštos pridėtinės vertės bioverslų vystymosi charakteristikas. Tyrimo objektas: aukštos pridėtinės vertės bioverslai. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, statistinių duomenų bei dokumentų analizė ir sintezė. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad mokslinėje literatūroje nėra vieno nusistovėjusio bioverslo apibrėžimo. Šiame darbe bioverslas suvokiamas kaip verslas, apimantis biologinių procesų naudojimą energetikos, miškų, žemės ūkio ar chemijos pramonėje ir gamtinius išteklius paverčiantis prekėmis ar paslaugomis. Pastebėta, kad ženkliai mažės itin mažų, iki 1 ha užimančių ūkių, o didės vidutinis ūkio plotas. Tai reiškia, kad didesniame plote atsiranda galimybė vystyti daugiau veiklų. Daroma prielaida, kad yra terpė ūkiams jungtis ir transformuotis į multifunkcionalus bioverslo ūkius. Išvados. Ateities bioverslai gali būti siejami su aukštos pridėtinės vertės produktų gamyba panaudojant kuo daugiau kartų perdirbtą biomasę. Pagrindinėmis bioverslų kryptimis galėtų būti ne tik aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamyba, bet ir naujų biomasės šaltinių paieška, ar gamyba iš bioatliekų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bioverslas; Pridėtinė vertė; Ištekliai; Aplinkosauga; Ekonomika; Organic business; Added value; Resources; Environment protection; Economics.
- Internetinio klientų aptarnavimo plėtros modelis / Jonas Žaptorius. Filosofija. Sociologija. 2011, t. 22, Nr. 4, p. 426-436.
- Rinkodaros tobulinimas plėtojant biotechnologijomis grindžiamą verslą / Vaidas Vilmantas, Borisas Melnikas. Verslas: teorija ir praktika. 2014, t. 15, Nr. 3 p. 210-219.
