Kultūros politikos bruožai šiandienės Lietuvos kontekste

LTStraipsnyje nagrinėjamas Lietuvos kultūros politikos modeliavimas Lietuvos kongreso pranešimų ir straipsnių pagrindu (Lietuvos kultūros kongresas, 1990). Straipsnyje keliami klausimai, kodėl visų Lietuvos kultūros kongresų organizatoriams ir kultūros žmonėms yra svarbi kultūros politikos problema. Akcentuojama, kad kultūros politikos modeliai paprastai apibrėžiami kaip karkasinis vertybinių nuostatų, kurias užpildo žmonių kūrybiniai projektai ir iniciatyvos, pagrindas. Kultūros politikos modeliai vaidina svarbų vaidmenį formuojant visuomenės, bendruomenių ir asmenų savijautą, kūrybingumą ir elgseną. Siūloma kultūros politikos modelius laikyti pagrindiniais analizės vienetais, kai požiūris į kultūrą peržengia individo (idėja, mintis apie kultūrą) ir bendruomenės (kultūra tik socialinėje srityje) logiką. Kultūros politikos modelio sampratos genezę galima atsekti nuo I. Kanto iki šiuolaikinių mokslininkų. Mokslininkai dažniausiai kultūros politikos modelius analizuoja iš skirtingų mokslų, t. y. filosofijos, psichologijos, antropologijos, sociologijos, edukologijos, dirbtinio intelekto, pažinimo ir kt., pozicijų. Straipsnyje taikoma tyrimo metodologija įtraukia kokybinius ir kiekybinius metodus. Atlikta straipsnių, duomenų turinio analizė ir ekspertų apklausa apie kultūros politikos modelių dinamika leidžia į Lietuvos kultūros politiką pažvelgti sistemiškai, kultūrą suprantant kaip pozityvaus ir kūrybiško gyvenimo būdo analizę, siekiant asmens, bendruomenės ir visuomenės gerovės. Tyrimo rezultatai atskleidžia motyvuoto kultūros politikos modelio bruožus, pagrįstus pirminiu skirstymu tarp karkasinio dizaino ir kultūros politikos modelių sąveikos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos kultūros kongresas; Kultūros politika; Kultūros politikos įstatymas; Lithuanian Culture Congress; Cultural policy; Law on cultural policy.

ENThe article examines the modeling of Lithuanian cultural policy in the aspect of reports and articles of the Lithuanian Congress (Lithuanian Cultural Congress. 1990). The article raises the questions why is the problem of cultural policy important for the organizers of all Lithuanian cultural congresses and cultural people? It is emphasized that cultural policy models are generally defined as a framework for values that are filled by people’s creative projects and initiatives. Cultural policy models play an important role in shaping the well-being, creativity and behavior of society, communities and individuals. It is proposed to consider cultural policy models as the main units of analysis when the approach to culture goes beyond the logic of the individual (idea, thought about culture) and community (culture in the social sphere only). The genesis of the concept of the cultural policy model can be traced from Kant to modern scholars. Researchers usually analyze cultural policy models from different sciences, i. y. positions in philosophy, psychology, anthropology, sociology, educology, artificial intelligence, cognition, etc. The research methodology used in the article includes qualitative and quantitative methods. The analysis of articles, data content and expert survey on the dynamics of cultural policy models allows to look at Lithuanian cultural policy systematically, understanding culture as an analysis of a positive and creative way of life, for the well-being of the individual, community and society. The results of the study reveal the features of a motivated cultural policy model based on the initial division between the framework design and the interaction of cultural policy models. [From the publication]