Bernardinų įnašas į Kryžiaus kelio sklaidą XVIII a. vid. - XIX a. vid.

LTPo katalikiškosios reformos sustiprėjo Kristaus kančios kelio pamaldumas, Lietuvoje imtos steigti didžiosios kalvarijos. XVII a. pagal evangelinės Jeruzalės pavyzdį buvo įrengtos Gardų (Žemaičių Kalvarija) ir Vilniaus Kalvarijos. Jos išliko piligrimystės centrais XVIII-XIX a., jų populiarumas paskatino mažųjų Viešpaties kančios kelių steigimą. Nuo XVIII a. vidurio Apaštališkasis Sostas, siekdamas išplėsti šį pamaldumą, pavedė Kryžiaus kelių įrengimą ir priežiūrą mažesniųjų brolių globai ir reglamentavo paprastesnį, kiekvienam tikinčiajam prieinamą 14 stočių Kryžiaus kelią. Lietuvoje ši misija buvo patikėta bernardinų vienuoliams, iš pradžių jie rūpinosi Kryžiaus kelio įsteigimu savo vienuolynų bažnyčiose bei šventoriuose, vėliau ir parapinėse šventovėse. Straipsnyje atskleidžiamas Lietuvos bernardinų įnašas Viešpaties kančios kelio pamaldumo sklaidoje XVIII a. vid. - XIX a. vid., pateikiami duomenys apie išlikusius ar amžių bėgyje sunykusius vizualius šio pamaldumo ženklus – atvaizdus, kurie žymėjo Kryžiaus kelio stotis. Straipsnyje kalbama apie dabartinėje Lietuvos teritorijoje veikusius bernardinų vienuolynus, kurie nuo 1731 m. priklausė savarankiškai Šv. Kazimiero provincijai. Aptariamas laikotarpis – XVIII a. II ketvirtis – 1863 m. Pradžia sietina su popiežių Benedikto XIII ir Klemenso XII brevėmis dėl Kryžiaus kelio pamaldumo. Pabaiga – 1863 metai: po sukilimų vykusios istorinės permainos iš esmės pakeitė bernardinų vienuolijos gyvenimą, buvo uždaryti visi vienuolynai, išskyrus Kretingos, caro valdžia suvaržė vienuolių pastoracinę veiklą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kryžiaus kelias; Bernardinai; Lietuvos sakralinė archietktūra; Freskos; Way of Cross; Bernardines; Lithuanian sacred architecture; Frescos; Bernardinai; "Kryžiaus kelias"; Istorija (XVIII-XIX a.); Pamaldumas; Tridentas; Susirinkimai; Visuotiniai; Bažnyčia; Kultūra; Vienuolijos; Bernardine; Way of the cross; Devotion; Church; Culture; Convent.

ENThe briefs of the Popes Benedict XIII and Benedict XIV transferred a mandate of installation and attendance of the Way of the Cross to Bernardines (i. e. Observant Franciscans) and validated the reformed Way of the Cross consisting of 14 stations. The copies of the decrees of Benedict XIII which were distributed in the Lithuanian Bernardine province of St. Casimir have remained until nowadays. Starting from the mid- 18th century the new Lord's Passion Ways were installed in the churchyards and churches of the Bernardine convents. The information about them mainly comes from the archival sources. The Way of the Cross in the churches of St. Francis and St. Bernardine in Vilnius, St. Nicholas in Trakai, St. George in Kaunas was mentioned in the mid-18th century. The sculptural reliefs of the Way of the Cross in the convent of Tytuvėnai and the wall paintings in the church of St. George in Kaunas have survived until modern days. The historical sources reveal that after a century all the sanctuaries of Bernardines had the Way of the Cross completed in the new iconographical style. Worth mentioning is the fact that there were few exceptions such as Lord's Passion Way in Tytuvėnai (1780) which consisted of two cycles - Via Captivitatis and Via Crucis (14 stations). The Bernardines under the authorization of the popes have dispersed the devotion of Lord's Passion Way outside the borders of their convents. The minor Lord's Passion Ways appeared in the churchyards and the parish churches.An exclusive privilege of the Apostolic See to the Bernardines is testified in a few sources coming from late 18th - early 19th century. These sources describe attendance of the Bernardines in the institution and benediction of the Calvaries and the Ways of the Cross in towns and villages of Aleksandravėlė, Skapiškis, Mosėdis etc. The summarized knowledge from the archives allows to reveal the first signs of the devotion of the Way of the Cross in the "Bernardine style" in mid-18th - early-19th century. It will be possible to supplement these signs by new facts and records in future. The paper discloses context and reasons of the spread of the devotion of Lord's Passion Way and the conditions of alteration of its iconography. The paper analyses an introductory stage of the spread of the Lord's Passion Way, which directed its development towards generality and ceremonial simplicity. [From the publication]