Regionų plėtros ir gerovės teritorinių skirtumų vertinimas šalyje viduriniosios klasės raidos kontekste
LTŠiame straipsnyje pristatomas Lietuvos regionų plėtros ir jų gyventojų gerovės teritorinių skirtumų vertinimas. Nemažai dėmesio šiame darbe taip pat teikiama šalies regionų gerovės diferenciacijos vertinimui viduriniosios klasės raidos kontekste. Be BVP vienam gyventojui lygio, kuris daugiau formaliai atspindi situacijos pokyčius, detaliau analizuojami ir darbo apmokėjimo bei disponuojamų pajamų lygio vienam asmeniui (namų ūkio nariui) rodikliai, kurie gerokai tiksliau išreiškia stebimus gerovės skirtumus šalies regionuose. Kita vertus, šioje publikacijoje atlikta BVP skirtumų analizė rodo, jog skirtingų šalies teritorijų ekonominės plėtros netolygumai skatina gyventojų gerovės raidos skirtumus, kurie labai riboja viduriniosios klasės stiprėjimo galimybes šalyje. Atskleidžiant nagrinėjamus regioninius skirtumus, buvo pritaikyti variacijos rodikliai ir koreliacinės analizės bei indeksų metodai. Remiantis variacijos koeficientais straipsnyje atskleidžiami darbo užmokesčio ir disponuojamų pajamų lygio diferenciacijos skirtumai, nors šie santykiniai rodikliai nėra tiesiogiai palyginami. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Regionų plėtra; Gyventojų gerovė; Teritoriniai skirtumai; BVP; Darbo apmokėjimas; Disponuojamos pajamos; Region development; Middle class; Welfare; Wage; Income inequality; Economic disparities between different regions.
ENThe aim of the article is to evaluate the differences in welfare in the regions of the country and to review the possibilities of the formation of the middle class in the context of the development of the population income (wage). For the purpose of assessing differences in the well-being of the population, the article widely uses the wage rate. Despite the fact that wages may not be the only and comprehensive criterion of well-being, they remain a crucial indicator of their assessment, on which the income of most regions and their families depends. On the other hand, when it comes to differences in the welfare of the population at municipal level, the lack of statistical information makes the wage indicator particularly useful. It is important to examine differences in the well-being of the population on the basis of the wage rate, because the high indicator differentiation in regions significantly impedes the development of a strong middle class and increases the risk of social exclusion for lower-income people and their families. [From the publication]
- Demokratizacijos procesų Lietuvoje sociologinė analizė / Vladas Gaidys, Ingrida Gečienė, Lilija Kublickienė, Eduardas Kęstutis Sviklas, Irena Šutinienė, Alina Žvinklienė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2013. 206 p.
- Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai: kapitalizmas, klasės ir demokratija Pirmojoje ir Antrojoje Lietuvos Respublikoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu / Zenonas Norkus. Vilnius : Aukso žuvys, 2014. 703 p.
- Iš totalitarizmo į demokratinę visuomenę (Lietuva ir Vidurio bei Rytų Europos šalys 1990-1991 m.) / Vladas Gaidys, Eduardas Kęstutis Sviklas. Lietuvos socialinė raida. 2013, Nr. 2, p. 113-128.
- Lietuvos gyventojų socialiniai sluoksniai (viduriniosios klasės beieškant) / Gina Marija Pajuodienė, Algis Šileika. Pinigų studijos. 2001, Nr. 3, p. 59-81.
- Lietuvos socialinė struktūra / A. V. Matulionis, V. Kasparavičienė, E. Kocai, E. Krukauskienė, D. Liutikas, G . Maniukaitė, A. Novelskaitė, I. Trinkūnienė, A. Vosyliūtė, V. Žilinskaitė. Vilnius : Firidus, 2005. 144 p.
- Prekariatas Lietuvos kine: vaizdavimo ir tematiniai ypatumai / Renata Šukaitytė. Menotyra. 2023, t. 30, Nr. 4, p. 264-276.
- Sisteminis skurdo problemos tyrimas Lietuvoje / Rasa Zabarauskaitė, Boguslavas Gruževskis. Kaunas : Lietuvos CARITAS, 2015. 80 p.
- Vidurinė klasė Lietuvoje / Meilutė Taljūnaitė, Eduardas Kęstutis Sviklas. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2018. 119 p.
- Visuomenės nuomonės Lietuvos tyrimai istorinio lūžio laikotarpiu. Viešosios nuomonės tyrimų centro tyrimai 1989-1993 metai / Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2015. 200 p.
