Streso ir psichosocialinių rizikos veiksnių diagnostika bei organizacinės intervencijos objektų prioritetų nustatymas tarp viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos darbuotojų profesinių grupių
LTDarbo aplinka yra vienas pagrindinių streso šaltinių, todėl Europos Sąjungoje darbdaviai įpareigoti identifikuoti psichosocialinius rizikos veiksnius ir imtis prevencinių priemonių, skirtų darbuotojo sveikatai ir savijautai darbo vietoje gerinti. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar skiriasi darbe patiriamo streso ir stresą sukeliančių veiksnių suvokimas bei organizacinės intervencijos objektų prioritetai tarp medicinos darbuotojų, einančių skirtingas pareigas vienoje iš Lietuvos viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Medžiaga ir metodai. Visi 690 asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų buvo pakviesti dalyvauti tyrime (atsakymų dažnis 68 proc. – 467 respondentai). Tyrimui atlikti parengta anketa, kurią sudarė trys klausimų grupės: 14 psichosocialinės rizikos veiksnių diagnostika; 10 organizacinės intervencijos objektų nustatymas; medicinos darbuotojų sociodemografiniai duomenys. Rezultatai. Darbe patiriamo streso įverčiai statistiškai reikšmingai (p <0,05) skyrėsi tarp medicinos darbuotojų profesinių grupių: gydytojų grupė nurodė didžiausią darbe patiriamo streso įvertį. Lyginant psichosocialinių rizikos veiksnių įverčius tarp skirtingų medicinos darbuotojų profesinių grupių nustatyta, kad statistiškai reikšmingai (p <0,05) skyrėsi šešių iš keturiolikos psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas: gydytojai neigiamai suvokė tris rizikos veiksnius (per didelis darbo krūvis, viršvalandžiai, nerealistiški terminai), o skyrių vadovai, slaugytojai ir kiti medicinos darbuotojai – atitinkamai po vieną (atsakomybė už sprendimų priėmimą, nepakankama kvalifikacija, vaidmens neapibrėžtumas).Lyginant organizacinės intervencijos objektų įverčius nustatyta, kad statistiškai reikšmingai (p <0,05) skyrėsi devyni iš dešimties organizacinės intervencijos objektų, iš kurių aštuonis (darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimas, kvalifikacijos ir gebėjimų atitikties darbe keliamiems reikalavimams užtikrinimas, socialinė parama, organizacinė parama, dalyvavimas priimant sprendimus, komunikacija, atlygio teisingumas, vadovo grįžtamasis ryšys) aukščiausiai įvertino skyrių vadovai, o vieną – užduočių įvairovę – kiti darbuotojai. Tyrimo rezultatų apibendrinimas. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad įvairioms medicinos darbuotojų profesinėms grupėms toje pačioje įstaigoje stresą sukėlė skirtingi psichosocialinės rizikos veiksniai. Taip pat skyrėsi ir šių grupių organizacinės intervencijos objektų prioritetai. Tyrimo rezultatai parodė, kad klinikinį darbą dirbantiems medikams reikalinga pagalba susidoroti su atitinkamu rizikos veiksniu realiu laiku, t. y. kai jie susiduria su per dideliu darbo krūviu, gauna užduotis, kurioms atlikti neturi tinkamų žinių ir įgūdžių, ir t. t. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Stresas; Psichosocialiniai rizikos veiksniai; Medicinos darbuotojai; Stress; Psychosocial risk determinants; Health workers.
ENAs the work environment is one of the most significant sources of stress, employers in the European Union are obliged to identify psychosocial risk determinants and take preventive measures to improve workers‘ health and well-being while at work. The aim of this study is to find out whether the perception of stress and psychosocial risk determinants and the priorities of organizational intervention objects differ among medical staff holding different positions in one Lithuanian public health care institution. Research material and methods. Using a crosssectional study design, paper questionnaires were delivered to all health workers (n=690) of the Lithuanian primary healthcare institution; the response rate 68 % (n=467). The questionnaire consisting of three parts was completed for the survey. It covers: 14 psychosocial risk determinants; 10 organisational intervention objects; sociodemographic data of health workers. Results. The results showed that perceived stress had mean rank scores significantly differing statistically (p-value <0.05) across occupational groups. The highest stress rating was given by a doctors’ group.Regarding psychosocial risk determinants, six out of fourteen risk determinants had mean rank scores significantly differing statistically (p-value <0.05) across occupational groups: doctors reported negative perception of three risk determinants (work overload, overtime, tight deadlines); heads of units identified the most negative perception as responsibility for decision making, nurses as being under-skilled for the job and other health workers as an unclear role. Concerning organizational intervention objects, nine out of ten objects significantly differed statically (p-value <0.05) across occupational groups. The highest scores for almost all organisational intervention objects (ensuring work-life balance, ensuring skills/abilities matching to the job demands, social support, organizational support, participation in decision-making, communication, justice of reward, manager feedback) were given by heads of units, and that only one – variety of tasks – was given by other health workers. Conclusions. The results of the study confirmed that different occupational groups emphasized different psychosocial risk determinants and organizational intervention objects. The results also showed that medical practitioners need help in managing the relevant risks in real time, i.e., when facing excessive workload, receiving tasks for which they do not have the appropriate knowledge and skills, etc. [From the publication]
