„Žalioji“ atviroji prieiga Lietuvoje

LTLietuvoje susiklostė palankios sąlygos atvirosios prieigos plėtrai: nesant komercinės mokslinių publikacijų leidybos kai kurie moksliniai žurnalai jau 1999 m. buvo laisvai prieinami internete. „Žaliajai“ atvirajai prieigai pamatą padėjo eLABa, 2011 m. pradėjusi veikti kaip nacionalinė mokslinės informacijos talpykla. Šiuo metu Lietuvoje iš viso palaikoma 13 mokslinės informacijos talpyklų, priimami ir atnaujinami įvairūs su atvirosios prieigos įgyvendinimu šalyje susiję teisės aktai. Šiuo straipsniu siekiama išanalizuoti, kaip Lietuvoje plėtojama „žalioji“ atviroji prieiga infrastruktūros, reglamentavimo ir jo įgyvendinimo požiūriais. Taikant dokumentų analizės tyrimo metodą analizuoti tarptautiniai, nacionaliniai ir instituciniai atvirosios prieigos įgyvendinimą reglamentuojantys dokumentai. Ši analizė parodė, kad Lietuvoje yra susiformavusi mokslinės informacijos talpyklų plėtrai palanki, atitinkanti tarptautinių atvirąją prieigą reglamentuojančių dokumentų nuostatas teisinė aplinka. Analizuotuose dokumentuose Lietuvos mokslinių publikacijų autoriams yra keliamas reikalavimas recenzuotas mokslines publikacijas per nustatytą laikotarpį pateikti eLABa ar kitai nurodytai talpyklai.Šis reikalavimas, kaip parodė nacionalinės talpyklos eLABa, apimančios 50 Lietuvos mokslo institucijų, statistinių rodiklių analizė, yra įvykdomas labai nedidele apimtimi. 2019 m. pabaigoje iš visų mokslinių publikacijų, kurių metaduomenys buvo pateikti eLABa, tik 3,4 proc. buvo įkelta kaip viso teksto dokumentai. Nedidelis mokslininkų aktyvumas naudojantis institucinėmis talpyklomis kaip mokslinių publikacijų leidybos kanalu yra ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims būdinga problema. Analizuojant naujausius tyrimus, matyti, kad pasaulyje aktyviau mokslinės publikacijos keliamos į temines talpyklas, kuriose mokslo darbais dalijamasi su tos pačios srities mokslininkais, todėl ateityje būtų aktualu ištirti Lietuvos teminių talpyklų kūrimo ir palaikymo poreikį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atviroji prieiga; Mokslinės informacijos talpyklos; Mokslinių publikacijų leidyba; Open access; Repositories; Scholarly publishing.

ENFavorable conditions for the development of open access have been created in Lithuania: in the absence of scholarly commercial publishing, some scholarly journals in 1999 were already freely available on the Internet. eLABa, in 2011 launched as a national repository, laid the foundation for the development of “green” open access in Lithuania. Currently 13 repositories in Lithuania are maintained and various legal acts related to the implementation of open access in the country have been adopted. The aim of this article is to analyze how “green” open access is being developed in Lithuania in terms of infrastructure, regulation, and implementation. International, national, and institutional documents regulating the implementation of open access were analyzed using the document analysis method. The analysis showed that a legal environment which complies with the provisions of international documents regulating open access has been formed. In the analyzed documents, the authors of Lithuanian scholarly publications are required to submit their peer-reviewed publications to eLABa or another specified repository within a specific period. This requirement, as shown by the analysis of statistical indicators of the national repository eLABa, is fulfilled to a very small extent. Only 3.4% of all scholarly publications for which metadata had been submitted to eLABa were uploaded as full text documents at the end of 2019.It means that scholars provide bibliographic data on publications to eLABa, but upload only a small part of the full-text documents to it. One of the reasons for the low level of activity in promoting scholarly publications to eLABa could be that most Lithuanian scholarly journals are open access in nature and are already publicly available. Also, uploading a full-text scholarly publication to a repository, not just registering it, does not have a direct impact on the attestation of the researchers at most universities in Lithuania. However, the low use of institutional repositories as a channel for publishing scholarly publications is a common problem not only in Lithuania, but also in other countries. There is a global trend of subject repositories being used for the dissemination of full-text scholarly publications, while institutional repositories – for providing bibliographic information on research output and uploading student works.This situation, where only a very small proportion of all registered scholarly publications are uploaded to institutional repositories, does not allow scientific institutions to ensure the long-term preservation of scholarly works. In general, it can be seen that the debate on open access and, at the same time, the way to implement “green” open access, is becoming more and more concrete, focusing on specific, practical issues. Instead of considering whether open access is needed, discussion is moved on to the question of what measures should be taken to address the lower-than-expected scholars’ involvement in the implementation of open access publishing. Therefore, the research of scholars’ open access publishing behaviour is important in order to better understand the needs of authors for the dissemination of open access scholarly publications. In the case of the implementation of “green” open access in Lithuania, it is important to find out what determines the choice of the scholars to provide or not publications to eLABa and / or international repositories as well as to investigate if there is a need to create Lithuanian subject-based repositories. [From the publication]

• Autorių teisės mokslo komunikacijoje: Lietuvos mokslininkų kūrinių, publikuojamų valstybės remiamuose moksliniuose žurnaluose, teisinė intelektinės nuosavybės apsauga / Marija Stonkienė, Zenona Ona Atkočiūnienė, Renata Matkevičienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 350 p.
• Informacijos organizavimo principų taikymas elektroninėje erdvėje: strateginių krypčių nustatymas mokslinėms skaitmeninėms bibliotekoms : disertacija / Jūratė Kuprienė. Vilnius, 2012. 231 p.
• Institucinės talpyklos ir naujoji mokslinės komunikacijos infrastruktūrų sankloda / Giedrius Viliūnas, Audronė Glosienė. Informacijos mokslai. 2006, t. 36, p. 53-67.
• Mokslo komunikacijos kaita / Marija Stonkienė, Zenona Atkočiūnienė, Renata Matkevičienė. Informacijos mokslai. 2009, t. 48, p. 46-67.
• Sistemų sąveikumas kaip mokslo publikacijų talpyklų tobulinimo sąlyga mokslinėje komunikacijoje / Jūratė Kuprienė, Marija Prokopčik, Žibutė Petrauskienė. Informacijos mokslai. 2017, t. 78, p. 7-35.
• Šiuolaikiniai mokslo serialiniai leidiniai : struktūra ir funkcijos / Elena Macevičiūtė. Knygotyra. 2000, t. 36, p. 212-219.