LTStraipsnyje analizuojamas specifinis XIX a. dvaras, priskiriamas vadinamųjų intelektinių dvarų kategorijai – Teodoro Narbuto (Teodor Mateusz Ostyk-Narbutt, 1784–1864) Šiauriai (Gardino gubernija, nuo 1843 m. – Vilniaus gubernija). Šiame dvare buvo parašyti visi T. Narbuto darbai – tiek grožinė, tiek mokslo kūryba, taip pat žymusis veikalas „Dzieje narodu litewskiego“ (Lietuvių tautos istorija, t. 1–9, Vilnius, 1835–1841). Dvaras ilgainiui tapo savitomis istoriko dirbtuvėmis, kuriose buvo rinkinių gausi biblioteka, rankraščių ir lietuviškų artefaktų kolekcijos. Iki šiol atidesnio tyrėjų dėmesio pelnė tik T. Narbuto sukaupto knygų ir periodinių leidinių rinkinio turinys, komplektavimas, kiek mažiau – artefaktų kolekcija. Paraštėse liko istorinių dokumentų rinkinys, kuris dvarininkui-istorikui buvo ne mažiau svarbus. Tyrėjų dėmesio nesulaukė ir numizmatikos bei dailės rinkiniai. Šio straipsnio tikslas – pasitelkus tiek tyrėjų analizuotus, tiek naujus archyvinius šaltinius, kiek kitaip papasakoti apie Šiauriuose sukauptus rinkinius, plėtojant mintį, kad komplektavimas buvo labai kryptingas – kaip „privaloma“ medžiaga Lietuvos istorijai rašyti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teodoras Narbutas (Teodor Mateusz Ostyk-Narbutt); Šiaurių dvaras; Lietuviškų senienų muziejus; Knygų rinkinys; Archyvas; Lietuviški artefaktai; Teodor Narbutt (or Teodor Mateusz Ostyk-Narbutt); Šiauriai manor; Museum of Lithuanian antiquities; Archive; Book collection; Lithuanian artefacts.
ENThe article analyses a particular 19th century manor, classed among the category of the so-called intellectual manors – Teodor Narbutt’s (or Teodor Mateusz Ostyk-Narbutt, 1784–1864) Šiauriai manor (Pol. Szawry; Grodno Province, since 1843 – Vilnius Province, Lyda County). All the texts by Narbutt – fictional as well as the scientific works, including the famous Dzieje narodu litewskiego (The History of the Lithuanian Nation, vol. 1–9, Vilnius, 1835–1841) – were collected in this place. Throughout the years, the manor became a unique workshop for the historian in which one could find a rich library, collections of manuscripts, and Lithuanian artefacts. Up until now, the researchers have focused most of their attention on the contents and the assembly of Narbutt’s collection of books and periodical publications, while the collection of artefacts has received less limelight. The collections of historical documents, numismatic objects, and art pieces, which for the landowner-historian were no less important, have also been left on the margins. The aim of this article is: by employing the already analysed and completely new archival resources, take a different look at the collections once stored in Šiauriai, while, at the same time, cultivating the idea that the gathering of them was particularly purposeful and was perceived as a formation of a “compulsory” material, necessary for the writing of the history of Lithuania. [From the publication]