LTDisertacijoje aprašomas kompleksinis Vilniaus kalbos fonetinių ypatybių, jų socialinių reikšmių ir santykio su bendrine kalba ir žiniasklaidos kalba tyrimas. Jame daugiausia dėmesio skiriama struktūrinėms Vilniaus kalbos ypatybėms: lietuvių kalbotyros normatyvinėje tradicijoje ir kalbos vartotojų metakalbiniame diskurse stipriai stigmatizuojamam kirčiuotų trumpųjų balsių ilginimui ir neutraliau vertinamam bei normintojų su žiniasklaida siejamam nekirčiuotų ilgųjų balsių trumpinimui. Iki šiol nebuvo žinoma, su kokiomis mikrosocialinėmis reikšmėmis asocijuojamas vadinamasis kirčiuotų trumpųjų balsių ilginimas, nematuota, kokiomis konkrečiomis tarties formomis užpildoma geriausios kalbos idėja sakytinėje žiniasklaidoje, netirta, kaip kalbų kontaktai veikia lietuvių vilniečių balsių ilgumą. Visi šie klausimai lietuvių kalbotyroje keliami pirmąkart. Galima kalbų kontaktų įtaka vilniečių balsių trukmei tirta sukurtu originaliu metodu, t. y. lyginant trijų vilniečių grupių – lietuvių, mišrioje šeimoje augusių ir rusų bei lenkų – tarties duomenis ir kalbų kontaktus operacionalizuojant kaip mišrioje šeimoje augusių vilniečių balsių trukmę. Disertacijoje aprašomi Vilniaus kalbos, jos sąsajų su bendrine kalba ir vaidmens žiniasklaidoje tyrimai atitinka tarptautines tokių sociolingvistinių tyrimų tendencijas ir atveria tarptautinę perspektyvą. lvb.lt]Reikšminiai žodžiai: Vilniškių šnekta; Tarmės; Vilnius speech; Lithuanian langage; Dialects.