New media in choral practice: virtual choir as a prophet of the new reality

LTŠiuolaikiniai kūrybos eksperimentai interneto erdvėje yra viena mokslininkų dar iki galo nesuprastų, neapmąstytų ir paprastai natūraliai nepasirenkamų erdvių kurti ir atlikti kūrinius. Ir vis dėlto naudodamiesi šiomis galimybėmis kūrėjai ne tik imasi naujų dalykų, atranda ir išranda netikėtus būdus kurti, bet ir plečia suvokimą apie neištirtus klodus, tokius kaip auditorijos įsitraukimas į procesą, kūrybiškas bendradarbiavimas, virtualus atlikimas ir pan. Ši technologija atvėrė kelią kurtis visiškai naujoms praktikoms ir jas tirti. Choras – ir žanras, ir atlikėjas – kinta ir įgauna vis kitus bruožus. Technologijos, instaliacijos ir šviesos, medijos, neįprastos erdvės, interneto erdvė – visa tai yra svarbūs elementai, nuosekliai tapę šiuolaikinio choro pasirodymų ir kompozicijų atlikimo dalimi. Šiandien vienas populiariausių chorų pasaulio bendruomenėje internetinės platformos produktas – virtualus choras, kurį pirmasis sukūrė JAV kompozitoriui Ericas Whitacre’is. Ši naujovė leido pažvelgti į chorą, atlikimą, dirigentą, auditoriją dar mažai tyrinėtais aspektais. Naujoji realybė skatina iš naujo apmąstyti vizijas, savęs pristatymą, atsiranda socialinių medijų ir interneto puslapių svarba įvaizdžio kūrimui, formuojasi poreikis dalyvauti visuomeninėse praktikose, reikšti savo nuomonę svarbiais bendruomenei klausimais. Virtualaus choro atsiradimas verčia kelti klausimus: kokie bruožai jį skiria nuo tradicinio chorinio pasirodymo; kokia jo meninė vertė; ar ši platforma gali tapti pagrindine choro pasirodymo forma XXI amžiuje?. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Virtualus choras; Choro atlikimas; Medija; Technologija; Naujoji realybė; Virtual choir; Choral performance; Media; Technology; New reality.

ENChanges and developments in performance practices of the twenty-first-century choir require a novel angle of approach. This paper proposes an attempt to analyze one of the newest choir performance platforms, the virtual choir. Media and social networks, which are no longer just channels of communication but rather intermediaries of cultural networks, are among the most important tools for creating a cultural environment that encourages artists willing to create new, different images (or refine the old ones). Moreover, the phenomenon of the virtual choir has proved to offer valuable solutions in the context of the current pandemic situation. The aim of the present paper is to analyze the dimensions of technology’s involvement in choir performance and to discuss the pros and cons of such endeavors. [From the publication]