Kalbos ir visuomenės santykiai tarpukario Kaune

LTStraipsnyje aptariama tarpukario Kauno etnolingvistinė situacija ir su ja susiję kalbos bei visuomenės santykiai. Remiantis empirine medžiaga, nagrinėjama trijų Kauno mikrorajonų - Vilijampolės. Lampėdžių ir Aleksoto - gyventojų kalba. Straipsnyje apibendrinama dvejų etnolingvistinių grupių - lietuvių ir lenkų - bei trijų socialinių sluoksnių - darbininkų, žvejų ir žemdirbių - kalba. Tyrimas atliktas Kaune 1998-2003 m. VDU Etnologijos ir folkloristikos katedros organizuotų etnografinių ekspedicijų metu. Jame iš viso dalyvavo 93 respondentai: lietuviai bei save laikantys lenkų tautybės žmonės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalba; Visuomenė; Bilingvizmas; Language; Society; Bilingualism.

ENThe main source of this work derives from the field research material gathering during ethnographic expeditions organized by Vytautas Magnus University Ethnology and Folklore Department in Kaunas in 1998- 2003. The basic research techniques included questionnaire-based inquiry, interviews, conversation and historical-comparative analysis. The author also utilized statistical data of interwar Kaunas. Bilingualism was used not only by Vilijampolė and Lampėdžiai inhabitants" but also by majority inhabitants' of interwar Kaunas. With the restitution of Lithuania's independence, one of the directions in national cultural policy was the establishment of Lithuanian as an official language, introduction of obligatory primary education, and the creation of higher education in Lithuania. Such new cultural phenomena as the dominance of the official language and state-governed national education signified the emergence of a modern state and the transition in Kaunas in the 4'1 decade of the 2o"' с from local to modern national mentality. [From the publication]