Gyvenamųjų namų architektūra

LTGyvenamoji architektūra bene autentiškiausiai perteikia miesto gyvenimo ritmą ir tikrąją jo socialinę būklę. Būtent pokyčiai gyvenamojoje erdvėje 20 a. pradžioje tapo viena iš pagrindinių priemonių skleisti modernybės idėjas ir taip keisti vietos kultūrinę terpę. Be to, tai neabejotinai gausiausias statybų segmentas, padedantis pažvelgti į miesto raidą per kasdienybės prizmę. Tarpukario Kaunas - ne išimtis: iš 1918-1940 m. išduotų daugiau nei 12 tūkst. statybos leidimų apie 60 proc. buvo skirta gyvenamiesiems namams. Pirmieji nepriklausomybės metai Kaunui, kaip ir visai Lietuvai, buvo sunkūs. Vienas miesto savivaldos organizatorių Jonas Kriaučiūnas prisiminė, kad viešosios tvarkos trūkumas pokario Kaune neleido išsaugoti ir viešojo turto, "tuštieji valstybės trobesiai buvo plėšiami ir ardomi nubadėjusių ir šąlančių. Išdaužytos ir išdraskytos durys ir langai, sugriautos krosnys, išplėštos grindys". Statybų sektorius irgi merdėjo. Pagyvėjimas užfiksuotas tik 1922 metais: 1918-1921 m. Kaune buvo pastatyti 8 mūriniai ir 46 mediniai gyvenamieji pastatai, o vien 1922 m. išduoti 67 leidimai mūrinei statybai ir 113 - medinei. [Iš straipsnio, p. 259]Reikšminiai žodžiai: Tarpukario Kaunas; Sostinės modernizavimas; Gyvenamųjų namų architektūra; Interwar Kaunas; Modernization of the capital; Residential architecture.