Boundary objects of Communism. Assembling the Soviet past in museums

LTŠis straipsnis teigia, kad organizacijų teorijos siūloma ribinio objekto perspektyva gali praturtinti sovietinės praeities įmuziejinimo studijas. Remiantis Susan Lei Star ir James R. Griesemer ribinio objekto konceptu, parodoma, kaip vienas ir tas pats objektas gali atstovauti ir sovietinę praeitį, ir kitas kultūrines bei istorines prasmes tuo pačiu metu. Šis daugiareikšmiškumas yra stabilizuojamas perbraižant prasmines objekto ribas skirtinguose instituciniuose kontekstuose. Straipsnyje analizuojami trys Lietuvos muziejų atvejai. Detalizuojama, kaip įvairiaprasmiai objektai ir materialios struktūros gali būti priskirtos komunistinei erai, tuo pačiu metu traktuojant juos kaip kultūrinį ar istorinį paveldą. Parodoma, kaip vieno ir to paties objekto reikšmės gali būti išverčiamos tarp skirtingų profesionalios ekspertizės ir institucinės politikos laukų. Daroma išvada, kad sovietinei praeičiai skirtos muziejų ekspozicijos neturėtų būti interpretuojamos kaip linijinis, vienakryptis oficialaus požiūrio iš viršaus skleidimas, atspindintis valdančiojo elito nuostatas. Vietoj to siūloma, kad sovietinei praeičiai ir paveldui dedikuoti muziejai turi būti suvokiami kaip erdvės, kurios yra formuojamos įvairių socialinių procesų, kur skirtingos socialinės, politinės ir profesinės grupės kovoja dėl sovietinės praeities reliktų prasminių ribų apibrėžimo, organizavimo ir valdymo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Komunizmas; Muziejai; Nacionalizmas; Ribiniai objektai; Communism; Museums; Nationalism; Boundary objects.

ENIn this article I argue that the organization theory perspective of boundary objects can usefully enrich the studies of the presentations of the Soviet past in museums. I draw on Susan Lei Star’s and James R. Griesemer’s concept of boundary object to show how different objects and material structures are attributed to the Communist era, assembled as cultural heritage and translated between different fields of professional expertise and institutional politics. Focusing on three cases of museums in Lithuania, I show that the museum expositions about the Soviet past should not be understood as a result of a linear, top‑down dissemination of the official views endorsed by the governing elites. In contrast, I propose that these museums are better understood as sites that host many different social processes, where different groups compete over the management of boundaries of the relics of the Soviet past. [From the publication]

• Architektūra sovietinėje Lietuvoje / Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Jūratė Tutlytė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012. 411 p.
• Der Zweite Weltkrieg in postsozialistischen Gedenkmuseen: Geschichtspolitik zwischen der 'Anrufung Europas' und dem Fokus auf 'unser Leid' / Ljiljana Radonič. Berlin ; De Gruyter, 2021. 327 p.
• Disagreement over monuments: cultural planning of national jubilees and public spaces in Vilnius / Skaidra Trilupaitytė. International journal of cultural policy. 2021, Vol. 27, Nr. 2, p. 246-260.
• From authoritarian to democratic cultural policy: making sense of de-sovietisation in Lithuania after 1990 / Eglė Rindzevičiūtė. Nordisk Kulturpolitisk Tidsskrift. 2009, vol. 12, no 1, p. 191-221.
• Hegemony or legitimacy? Assembling Soviet deportations in Lithuanian museums / Eglė Rindzevičiūtė. Maps of memory: trauma, identity and exile in deportation memoirs from the Baltic States / edited by Violeta Davoliūtė, Tomas Balkelis. Vilnius: Institute of Lithuanian Literature and Folklore, 2012. P. 151-177.
• Ideologiniai viešojo diskurso konstruktai ir atminties politika posovietinėje Lietuvoje / Daiva Citvarienė. Darbai ir dienos. 2008, t. 49, p. 165-195.
• Istorija, kolektyvinė atmintis, atminties ir atminimo kultūros / [Alvydas Nikžentaitis]. Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo : atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX-XXI amžiuje / sudarė Alvydas Nikžentaitis. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. P. 7-24.
• Laikas ir akmenys : kultūros paveldo sampratos moderniojoje Lietuvoje / Rasa Čepaitienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas, 2005. 468 p.
• Monuments, memory, and mutating public space : some initiatives in Vilnius / Skaidra Trilupaityė. Lituanus. 2014, vol. 60, no. 2, p. 24-41, 95-96.
• Nacionalinis tapatumas ir nacionalinių muziejų situacija. Muziejų politikos problemos / Nastazija Keršytė. Liaudies kultūra. 2012, Nr. 5, p. 20-29.
• Post-soviet writing of history : the case of the National gallery of art in Vilnius / Linara Dovydaitytė. Kunstiteaduslikke Uurimusi. 2010, Vol. 19, no. 3/4, p. 105-120.
• Sovietinio laikotarpio architektūros konkursų raidos apžvalga / Darius Linartas. Urbanistika ir architektūra. 2009, t. 33, Nr. 1, p. 39-47.
• Soviet Lithuanians, amber and the "New Balts” : historical narratives of national and regional identities in Lithuanian museums, 1940–2009 / by Eglė Rindzevičiūtė. Culture unbound. 2010, Vol. 2, p. 665-694.
• The Overflow of secrets : the disclosure of Soviet repression in museums as an excess / Eglė Rindzevičiūtė. Current anthropology. 2015, vol. 56, suppl. 12, p. 276-285.