Instytut Naukowo-Badawczy Europy Wschodniej oraz Szkoła Nauk Politycznych w Wilnie (1930-1939)

LTPublikacija skirta Rytų Europos mokslinių tyrimų institutui ir Politinių mokslų mokyklai - dviem lenkų mokslo įstaigoms, veikusioms 1930- 1939 m. Vilniuje. Tarpukario Vilniaus mokslo ir kultūros gyvenime šių įstaigų veikla buvo itin svarbi. Rytų Europos mokslinių tyrimų institutas Vilniuje (Instytut Naukowo-Badawczy Europy Wschodniej w Wilnie) buvo įkurtas 1930 m. Stepono Batoro universiteto Teisės ir visuomenės mokslų fakulteto profesorių iniciatyva. Tais pačiais metais prie instituto atidaryta aukštoji Politinių mokslų mokykla (Szkoła Nauk Politycznych). Institutas veikė kaip valstybės remiama visuomeninė mokslo draugija. Jo tikraisiais nariais galėjo tapti Lenkijos piliečiai, dirbantys artimose institutui mokslo srityse. 1930 metais institutas turėjo 35 narius, 1939 metais - 44. Instituto nariais tapdavo žymūs mokslininkai, literatai, publicistai, visuomenės ir politikos veikėjai. Visuotiniame narių susirinkime jie rinko instituto pirmininką, Administracinę tarybą ir Revizijos komisiją. Administracinės tarybos nariai savo ruožtu rinko vykdomąjį organą - valdybą ir bendrą instituto bei Politinių mokslų mokyklos direktorių. Be to, jie tvirtino instituto bendros veiklos planus, teikė visuotiniam susirinkimui valdybos paruoštą biudžeto projektą, iškilus reikalui sudarinėjo komisijas, tvirtino sekcijų vadovus ir jų darbo planus, sprendė nekilnojamo turto reikalus. Administracinės tarybos posėdžiai vykdavo ne rečiau kaip kartą per metus. [...].Rytų Europos mokslinių tyrimų institutas ir Politinių mokslų mokykla veikė Valstybinės Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekos patalpose (buvę grafų Tiškevičių rūmai Vilniuje prie Nėries, dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka). Rytų Europos mokslinių tyrimų institutas tyrė šalių, esančių tarp Baltijos ir Juodosios jūrų ir jose gyvenusių tautų istoriją, geografiją, politiką, ekonomiką bei kultūrą, taip pat skleidė žinias apie tas šalis ir tautas. Tuo tikslu institutas kaupė naujausią mokslinę literatūrą, organizavo viešas paskaitas, leido mokslo žurnalus ir knygų seriją, užmezgė ir palaikė ryšius su mokslininkais, mokslo įstaigomis ir visuomeninėmis mokslo organizacijomis Lenkijoje ir užsienyje. Mokslinis tiriamasis ir leidybos darbas vyko sekcijose ir specialiuose skyriuose. 1930 metais buvo įkurtos keturios sekcijos: 1. Istorijos ir teisės (vadovas Stefanas Ehrenkreutzas, sekretorius Henrykas Łowmiańskis); 2. Literatūros ir kalbotyros (vadovas Janas Otrębskis, sekretorė Halina Turska); 3. Etografijos ir geografijos (vadovė Cezaria Baudouin de Courtenay Ehrenkreutzowa, sekretorė Maria Znamierowska-Prüfferowa); 4. Ekonomikos (vadovai Władysławas Zawadzkis ir Witoldas Staniewiczius, sekretorius Stanisławas Swianiewiczius). Vėliau sekcijų skaičius ir pavadinimai šiek tiek pasikeitė. Liko Filologijos, Ekonomikos, Istorijos, Teisės ir Etnologijos sekcijos. Sekcijų vadovus ir darbo planus tvirtino instituto Administracinė taryba. Sekcijų darbe galėjo dalyvauti ne tik instituto nariai, bet ir kiti mokslininkai, kurių atliekami tyrimai buvo artimi sekcijų tematikai, kas žymiai sustiprino instituto mokslinio darbo ir leidybos galimybes. [Iš leidinio]

ENThe following publication focuses on two Polish academic institutions: The Institute for Study and Analysis of Eastern Europe, and the School for Political Sciences, both of which functioned in Wilno, Poland (today Vilnius, Lithuania) during the 1930-1939 period. These two institutions held an important place in the academic and cultural life of interwar Wilno. The Institute for Study and Analysis of Eastern Europe was established in 1930 on the initiative of professors from the Department of Law and Social Sciences of Stefan Batory University. At the same time, the School for Political Sciences was established as part of the Institute. The Institute functioned as an analytical association with support from the government. Its initial member list was completed at the first general meeting on February 23, 1930, and consisted of 35 individuals. By the first half of 1939, the Institute would have 44 members from among leading Polish scholars, writers, journalists, and social and political activists. The Institutes members were selected at the first general meeting of the Administrative Council, the Review Commission as well as by the Institute's Director. The Administrative Council confirmed an annual development plan, and compiled an annual budget worked out by the Board as a preliminary budget for acceptance at the general meeting. The Council convened academic committees and commissions, appointed and terminated the Institutes Director, appointed full-time professors, and adjudicated matters concerning the acquisition of real estate and acceptance of charitable contributions. The Administrative Council met as necessary, but not less than once a year. The Board acted as the executive organ, and was selected by the Council. The Board dealt with current matters, it prepared requisite reports and the budget for the Administrative Council, and it selected an editor responsible for the Institutes publications. [...].The Institutes mission was the economic, cultural, social and political analysis of the lands and states located between the Black Sea and Baltic Sea, as well as the study of the peoples inhabiting these lands, and the promotion of knowledge about them. To this end the Institute accumulated a significant library of the latest relevant publications, it organized public presentations and readings, it published academic periodicals and books, and it established and maintained contacts with many academics as well as scholarly and social institutions in Poland and abroad. Special divisions within the Institute conducted scholarly and publishing activities. The establishment of the divisions was initiated by an organizer designated by the Administrative Council, and based on the organizers decision, the first five members of each division would be selected. Further members of a division would be coopted over time. Division members came from the ranks of the Institute and the School, from the professors and academic employees of the Stefan Batory University along with academics from other scholarly institutions. The divisions devised their own internal regulations. They chose their own director and secretary, and established the direction of their own work in coordination with the general development plan of the Institute. The divisions also reviewed and published their own articles and books. The director of each division produced a report on the academic activities and budgetary results to the Institute's Administrative Council. [From the publication]