Laimėti žaidžiant: sporto architektūra

LT„Kas bus Europos krepšinio nauji čempionai?“ Šis klausimas 1939 m. pavasarį sumirgėjo Lietuvos laikraščių antraštėse ir nerimu suspaudė širdis tūkstančiams sirgalių. Gegužės 21-28 d. jie būriais traukė į dažais kvepiančią Sporto halę, atidarytą Kauno Ąžuolyne Trečiųjų Europos vyrų krepšinio pirmenybių proga. Kauniečių kraują kaitino varžybų azartas, bet ne mažiau mintis, kad Lietuva pagaliau atsidūrė tarptautiniame sporto įvykių žemėlapyje. Mažytei šaliai tai buvo didžiulis laimėjimas, apvainikavęs dviejų dešimtmečių pastangas ugdyti visavertį, tvirto kūno ir dvasios naujos valstybės kūrėją. Su JAV lietuvių pagalba suburtos vietinės vyrų ir moterų krepšinio komandos ketvirtojo dešimtmečio antrojoje pusėje pradėjo skinti laurus užsienio varžybose: 1937 m. vyrai tapo Europos čempionais ir pelnė Lietuvai teisę rengti 1939 m. Europos čempionatą, o moterys 1938 m. Romoje vykusiame Europos turnyre užėmė antrąją vietą. Šios pergalės parodė, koks svarbus sportas šalies reprezentacijai tarptautiniu mastu ir kaip palankiai sporto pergalės veikia visuomenės savivertę. Tai kėlė sporto prestižą Lietuvoje, skatino skirti jam daugiau dėmesio. 1938 m. Lietuva surengė pirmąją tautinę olimpiadą ir pradėjo ruoštis 1940 m. Helsinkio olimpinėms žaidynėms. [Iš straipsnio, p. 225]Reikšminiai žodžiai: Tarpukario Kaunas; Sostinės modernizavimas; Sporto architektūra; Interwar Kaunas; Modernization of the capital; Sports architecture.