LTLaikinosios sostinės statusas neabejotinai teikė vilčių Kauno prekybininkams ir pramonininkams, nes miestas tapo valstybės kapitalo centru. Laikinumo ir neužtikrintumo jausmas, kamavęs valstybines įstaigas, nedarė įtakos komersantams, kurie suskubo Kaune steigti bankus, bendroves ir įvairias įmones. Simboliška, kad bankai susitelkė Laisvės alėjoje - dar 19 a. viduryje nutiestame, liepomis apsodintame pagrindiniame miesto bulvare. Finansiškai stiprėjančiam Kaunui reikėjo reprezentacinės gatvės su svarbiausiais miesto pastatais, konkuruojančiais savo architektūra, demonstruojančiais finansinę galią, viliojančiais pirkti ir vartoti. Tiesa, ne kiekvienas sugebėjo pasistatyti naują pastatą, greičiau įsikurdavo dar carinio laikotarpio dviaukščiuose pastatuose. Taip elgėsi broliai Juozas ir Jonas Vailokaičiai, 1922 m. įsteigę Ūkio banką, ar Pramonės ir prekybos banko įkūrėjas Martynas Yčas. [Iš straipsnio, p. 201]Reikšminiai žodžiai: Tarpukario Kaunas; Prekybos ir pramonės centras; Modernizacija; Interwar Kaunas; Trade and Industry center; Modernization.