Susisiekimo infrastruktūros ir miesto ūkio modernizavimas
LTMiesto inžinerinės infrastruktūros gerinimas buvo vienas iš simbolinių garantų, kad Kaune "iš rusų paliktojo menko gubernijos miestuko nebepaliks nė pėdsako". Kaunui, pagal gyventojų skaičių virstančiam didmiesčiu, reikėjo geresnio susisiekimo tarp centro ir priemiesčių, tinkamo gatvių sutvarkymo, kanalizacijos, vandentiekio ir kitų modernių pagerinimų, kad moderniais pastatais besipuošiantis miestas su nesutvarkyta infrastruktūra neatrodytų "kaip elgeta užsidėjęs liakuotą cilinderį". Miesto valdžiai 1919 m. teko iš okupacinės vokiečių valdžios išpirkti du tiltus per Nemuną: vieną tarp Kauno ir Aleksoto, antrą tarp Šančių ir Panemunės. Šie tiltai netrukus buvo perduoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Ekonomiškai stiprėjančios Lietuvos valdžia 1928-1930 m. finansavo trijų naujų tiltų statybą per Nerį ir Nemuną. 1930 m. sausį atidarytas tiltas, sujungęs Kauną su Aleksotu, buvo pavadintas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto vardu. Tiltas greitai tapo miesto ikona, simbolizuojančia augančios valstybės bei modernėjančio miesto galią. [Iš straipsnio, p. 167]Reikšminiai žodžiai: Tarpukario Kaunas; Susisiekimo infrastruktūros modernizavimas; Miestų ūkio modernizavimas; Interwar Kaunas; Modernization of transport infrastructure; Modernization of urban economy.
