Neįgyvendintas valstybingumo simbolis: Valstybės rūmai

LTPradėjus trečiąjį nepriklausomybės dešimtmetį pagaliau ryžtasi laikinojoje sostinėje pastatyti rūmus Prezidentui ir Vyriausybei. Kaune nebuvo jokio aukščiausioms valstybinėms valdžios institucijoms tinkamo pastato ar pastatų ansamblio. Vilniaus istoriniai rūmai, kurie būtų tikę tokiai paskirčiai, vis dar priklausė Lenkijai. Norint deramai reprezentuoti šalį ir sudaryti tinkamas sąlygas Ministrų kabineto bei Prezidento veiklai, liko viena išeitis - naujo Valstybės rūmų komplekso statyba. Tačiau kaip vertinti sprendimą imtis didelio, brangaus ir sudėtingo projekto augant tarptautinei įtampai? Juk artėjančio karo pavojus Lietuvos valdžios sluoksniuose buvo jaučiamas ir suvokiamas. Dar sunkiau atsakyti į klausimą, kodėl sumanymo neatsisakyta ir konkursas nebuvo nutrauktas, kai po beveik dvidešimt metų trukusios karštos ideologinės kovos dėl Vilniaus, 1939 m. spalį, istorinė sostinė grįžo Lietuvai? Aiškaus atsakymo nėra, nors, be jokios abejonės, tai dar vienas argumentas kritiškai vertinantiems Vilniaus „vadavimo“ akcijos nuoširdumą bei politikų tikėjimą Lietuvai palankia jos baigtimi, taip pat įdomi medžiaga alternatyvios istorijos mėgėjams. [Iš straipsnio, p. 141]Reikšminiai žodžiai: Tarpukario Kaunas; Modernizmo architektūra; Valstybės rūmai; Neįgyvendinti projektai; Interwar Kaunas; Modernist architecture; State House; Unimplemented projects.