Moderni komunikacija: Centrinis paštas

LTNepriklausomos Lietuvos pašto veikla Kaune prasidėjo po miestą išsibarsčiusiuose senuose pastatuose. Buvo nepatogu ir darbuotojams, ir klientams, tad jau 1924 m. konstatuota, kad laikinajai sostinei reikėtų modernaus, visas ryšių paslaugas vienoje vietoje sutelkiančio pašto. 1929 m. didžioji dalis pašto skyrių įsikūrė buvusiuose banko rūmuose, tačiau problemos nepavyko išspręsti nei funkciniu, nei juo labiau simboliniu požiūriu. Todėl, artėjant Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms, nutarta statyti Centrinio pašto rūmus - modernios komunikacijos branduolį ir simbolį. Vos per metus iškilęs Kauno centrinis paštas tapo dar vienu reikšmingu laikinosios sostinės jubiliejinių metų pastatu. Simboliniu žingsniu galima laikyti ir 1930 m. išsiuntinėtą pranešimą pasaulio paštams, kad nuo šiol korespondencija, adresuota "Kowno", o ne "Kaunas", nebepasieks adresatų. Kauno centrinio pašto rūmų statyba ir bendrai šios paskirties pastatų tinklo atnaujinimas chronologiškai sutapo su panašiais procesais kitose šalyse. Pavyzdžiui, Benito Mussolini laikais, ketvirtojo dešimtmečio pirmojoje pusėje, vien augančiuose Romos kvartaluose iškilo keturi dideli paštai: Mazzini, Marmorata, Taranto gatvėse ir Bolonijos aikštėje. Modernius pašto rūmus statėsi ir kaimyninės šalys - Lenkija, Latvija, Estija, o tokių objektų statybos visuotinai buvo siejamos su visuomenės gerovės augimu ir modernėjimu. [Iš straipsnio, p. 129]Reikšminiai žodžiai: Tarpukario Kaunas; Modernizmo architektūra; Centrinis paštas; Interwar Kaunas; Modernist architecture; Central post office.