Karinė galia: Karininkų ramovė

LTKarinė galia buvo vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos suvereniteto garantų, tad karininkai užėmė aukštą poziciją visuomenėje. Savo padėtį jie stengėsi išlaikyti ir stiprinti aktyviai dalyvaudami šalies politiniame, visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Svarbūs veiklos židiniai buvo karininkų klubai. Pirmasis Lietuvos karininkų klubas įkurtas 1919 m. Kaune; 1924 m. jis pavadintas ramove pagal žodį romuva, kuris reiškė senovės baltų šventavietę, religijos ir kultūros židinį. Šis pavadinimas prigijo ir paplito, ramovėmis pradėta vadinti visus šalyje kuriamus karininkų klubus. Pirmoji Kauno karininkų ramovės būstinė įkurta 19 a. vidurio istorizmo stiliaus pastate. Čia buvo įrengta iškilmių salė, biliardo kambarys, skaitykla su knygynu, patalpas turėjo ir įvairios su kariuomene bei jos istorija susijusios organizacijos, kiemo priestate veikė valgykla ir karininkų viešbutis. Plėtojantis karininkų veiklai, ši būstinė darėsi per ankšta, nebeatitiko nei praktinių, nei reprezentacinių poreikių. Sumanymas statyti naują ramovę kilo ruošiantis minėti Vytauto Didžiojo metus (1930). Entuziazmą žadino mintis, kad karininkų klubas galėtų tapti ir valstybinės reikšmės iškilmių vieta, tarnautų ne tik karininkų korporacijos, bet ir Vyriausybės reprezentacijos reikmėms. Tad naujajame pastate užsibrėžta sukurti tokią simbolinę aplinką, kuri lankytojams leistų pajusti Lietuvos istorijos didybę bei skleistų optimistinę valstybės ateities viziją. Prie naujosios ramovės koncepcijos nemažai prisidėjo Karo muziejaus steigėjas ir vadovas generolas Nagevičius, jau įrodęs, kad puikiai moka formuoti savo bendrapiliečių tautinį identitetą, taikydamas meno kūrinius ir juos įprasminančius ritualus. [Iš straipsnio, p. 105]Reikšminiai žodžiai: Tarpukario Kaunas; Modernizmo architektūra; Karininkų ramovė; Interwar Kaunas; Modernist architecture.