Nacionalinė tapatybė: Vytauto Didžiojo muziejus
LTNacionalinio muziejaus sumanymą į Lietuvą 20 a. pradžioje atnešė Europą užliejusi visuotinė nacionalizmo banga. Tokio muziejaus užuomazga turėjo tapti Tautos namai Vilniuje, kurių statybą vietos lietuvių bendruomenė ketino pradėti Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse. Muziejaus kolekcijos branduolys turėjo būti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio - 1911 m. mirusio, nacionalinio genijaus šlovę pelniusio dailininko ir muziko - tapyba bei liaudies meno rinkiniai. Įsišaknijo požiūris, kad nacionalinio muziejaus pagrindą turėtų sudaryti lietuvių tautos tapatybę įvaizdinęs meninis paveldas - naujausi lietuvių dailininkų kūriniai ir bevardžių kaimo amatininkų dirbiniai. Karas privertė sumanymą atidėti. Po karo laikinąja sostine tapusiame Kaune pirmiausia ieškota patalpų valstybės institucijoms, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigoms, o kultūros paveldo saugotojai tenkinosi archeologijos ir dvarų dailės ekspozicija nuo caro laikų veikusiame Miesto muziejuje. Fragmentiška istorijos ekspozicija veikė 1921 m. atidarytame Karo muziejuje, o politikai kasmet žadėjo paskelbti nacionalinio muziejaus konkursą. [Iš straipsnio, p. 73]Reikšminiai žodžiai: Tarpukario Kaunas; Vytauto Didžiojo muziejus; Karo muziejus; Nacionalinė tapatybė; Modernizmo architektūra; Interwar Kaunas; Vytautas the Great War Museum; War Museum; National identity; Modernist architecture.
