Migruojantys modernistai

LTStatybų bumas tarpukario Kaune kelia susidomėjimą laikinosios sostinės projektuotojais - kokie buvo jų kūrybiniai orientyrai, kokias problemas jiems teko spręsti? Žinių apie tarpukario Kauno architektus nėra labai daug, biografijos ir kūrybos duomenys vis dar išsklaidyti įvairiuose archyvuose, asmeniniuose rinkiniuose arba apskritai dingę. Vienintelis architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis yra suformavęs ir perdavęs valstybiniam archyvui (Lietuvos literatūros ir meno archyvas Vilniuje) savo kūrybinio palikimo fondą. Šiam architektui yra skirtos ir dvi monografijos. Tiesa, pastaruoju metu susidomėjimas tarpukario Kauno kūrėjais akivaizdžiai auga - rengiama Linos Preišegalavičienės monografija apie architektą Vladimirą Dubeneckį, pasirodė straipsniai, skirti atskirų architektų kūrybai. Pradžią tyrimams dar 20 a. devintajame dešimtmetyje padarė architektūros istorikė Jolita Kančienė, publikavusi ištisą seriją straipsnių apie tarpukario architektus žurnale Statyba ir architektūra ir kitur5. Šią tradiciją pratęsė Morta Baužienė, publikuojanti straipsnius žurnale Archiforma. Žvelgiant į projektuotojų biografijas, į akis krenta įdomus faktas - beveik nė vienas iš gausaus 400 architektų, statybos inžinierių ir technikų būrio nebuvo gimęs Kaune, o karjerą ir gyvenimą daugelis taip pat baigė svetur. Jų profesinis gyvenimas paženklintas migracijos, kurią skatino ne tiek profesiniai interesai (nes keliauti studijų tikslais architektams įprasta nuo senų laikų), bet kur kas dažniau politinės aplinkybės. Galima sakyti, kad tarpukario Kauną pastatė atvykėliai. Šie skirtingų kartų ir išsilavinimų žmonės ketvirtojo dešimtmečio viduryje sugebėjo sukurti stiprią modernizmo mokyklą, kurios atgarsiai buvo jaučiami ir 20 a. antrojoje pusėje - išeivijoje ir sovietinėje Lietuvoje. [Iš straipsnio, p. 51]Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Tarpukario Kaunas; Statybų bumas; Modernistai; Architektai; Inžinieriai; Kaunas; Interwar Kaunas; Construction boom; Modernists; Architects; Engineers.