Ar „homines humanissimi“ buvo sembai?

LTStraipsnyje analizuojama Adomo Bremeniečio pateikta informacija apie sembus. Ketvirtoje kronikos knygoje suformuotas lietuviškoje istoriografijoje įsitvirtinęs naratyvas apie kilnius sembus – homines humanissimi ir žiauriausią gentį kuršius – gens crudelissima. Nepažįstamų kraštų ir žmonių aprašymas Adomo Bremeniečio kronikoje konstruojamas pagal klasikinei ir viduramžių istoriografijai būdingą modelį – „mes“ ir „jie“. Adomui „mes“ – tai civilizuoti krikščionys, o „jie“ – barbarai stabmeldžiai, kurių pasaulis baugus, nepažįstamas, keistas ir grėsmingas. Sembai ir kuršiai kaip tik ir buvo tokio pasaulio dalis. Kas lėmė tokį skirtingą kaimynystėje gyvenusių dviejų Vakarų baltų genčių apibūdinimą? Itin palankus požiūris į sembus, kurie tuo metu yra tokie pat stabmeldžiai barbarai, kaip ir kuršiai, neatitinka visame kronikos tekste matomo svetimųjų aprašymo modelio ir skatina ieškoti galimų paaiškinimų. Sakso Gramatiko pasakojimas apie Semboje įsikūrusius ir asimiliavusius danus, Adomo Bremeniečio – apie Baltijos pakrančių amazones, susilaukiančias palikuonių su atvykusiais prekiautojais ar karo belaisviais, pagaliau skandinavų centrus sembų žemėse fiksuojantys archeologiniai tyrimai leidžia kelti klausimą, ar homines humanissimi buvo sembai, ar Semboje įsikūrę „civilizuoti krikščionys“ – danai ir jų palikuonys?. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Adomas Brėmenietis; Baltijos jūra; Prūsija; Semba; Vakarų baltai; Vikingai; Vėlyvasis geležies amžius; Adam of Bremen; Baltic Sea; Prussia; Sambia; Viking Age; Vikings; Western Balts.

ENThe article analyzes the information about Sambians provided by Adam of Bremen. In the fourth book of the chronicle, a narrative about Sambians – homines humanissimi and the most brutual tribe of the Curonians – gens crudelissima, is established in Lithuanian historiography. The description of unfamiliar lands and people in the Chronicle of Adam of Bremen is constructed according to the model of classical and medieval historiography – “we” and “they”. To Adam, “we” means civilized Christians, and “they” – barbarian idolaters whose world is frightening, unfamiliar, strange and menacing. The Sambians and the Curonians were just part of such a world. What led to such a different description of the two Western Baltic tribes? The particularly favorable attitude towards the Sambians, who at the time were as idolatrous barbarians as the Curonians, does not correspond to the pattern of description of strangers seen throughout the chronicle, and encourages the search for possible explanations. Saxo Grammaticus’ account of the Danes settled and assimilated in Sambia, Adam of Bremen’s story of the Baltic coastal Amazons with incoming merchants or prisoners of war, and archaeological excavatings indicating Scandinavian trading centres in the Sambian peninsula, allow the question to be asked whether homines humanissimi were the Sambians or perhaps “civilized Christians” settled in the Sambia – Danes and their descendants?. [From the publication]

• Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
• Kuršiai Baltijos jūros erdvėje / Vladas Žulkus. Vilnius : Versus aureus, 2004. 253 p.
• Lietuvos istorija. T. 2, Geležies amžius / redaktorius Gintautas Zabiela. Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2007. 517 p.
• Palanga in the Middle Ages. Ancient settlements / Vladas Žulkus ; translated from Lithuanian by Vijolė Arbas. Vilnius : Versus aureus, [2007]. 423 p.
• Settlements and piracy on the eastern shore of the Baltic Sea: the Middle Ages to modern times / Vladas Žulkus. Archaeologia Baltica. 2011, t. 16, p. 58-71.
• Vikingai Lietuvos istorijoje / Arturas Mickevičius. Vilnius : Versus, 2019. 240 p.