LT"Kai pirmą kartą čia atvažiavau 1923 metais, vos iškėlęs koją į Virbalio stoties peroną, suvokiau, kad jau nesu vokiškos kultūros ir tvarkos šalyje. Tačiau dabar, praėjus aštuoneriems metams nuo pirmosios kelionės, matau, kad pasikeitė beveik viskas", - rašė italų žurnalistas Giuseppe Salvatori 1931 metais. Pasak jo, "per keletą metų senasis Kaunas baigia nusimesti čigonišką didelės Rusijos gyvenvietės rūbą tam, kad būtų panašus į vakarietišką, šiek tiek amerikietišką miestą". Salvatori matė Kauną kaip čia pat, visų akyse, iš carinės imperijos pakraščio miesto išsilukštenusią mažą modernią naujosios Europos sostinę, kurios augimą, prasidėjusį vėlyvaisiais viduramžiais, 18 a. pabaigoje daugiau kaip šimtui metų sustabdė rusų okupacija. Kita vertus, jis žvelgė truputį ir savo bičiulių lietuvių akimis, drauge su jais tikėjo Lietuvos kaime išlikus gyvybingą kuriamąją dvasią, prasiveržusią po Pirmojo pasaulinio karo ir per trumpą laiką caro valdininkų nuniokotą Kauną pavertusią jaunos valstybės sostine. Toks romantiškas Kauno įvaizdis buvo siūlomas ir saviems, ir svetimiems, tačiau Lietuvos kaimo ir mažų miestelių gyventojus šis miestas pirmiausia traukė kitokio gyvenimo galimybe: vieni ieškojo darbo, kiti karjeros, treti žinių. Čia vyko ir pelningomis investicijomis tėvų šalyje susigundę JAV lietuviai, nusėdo vienas kitas rusų intelektualas ar menininkas, pabėgęs nuo bolševikų ir nenorėjęs pernelyg nutolti nuo prarastos tėvynės. [Iš straipsnio, p. 23]Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Kauno modernizmas; Modernizmo architektūra; Kaunas; Kaunas modernism; Modernist architecture.