Atneštiniai herbai Žemaitijos bajorų heraldikos tradicijoje XVI–XVIII amžiais

LTXV–XVIII a. Žemaitijos bajorų heraldika yra sudaryta iš kelių grupių: vietinės kilmės; lenkiškų herbų; individualizuotų lenkiškų herbų; iš kitų šalių atneštinių / perimtų herbų. Straipsnyje nutarta atkreipti dėmesį į antrąją ir ketvirtąją grupes, kurioms priklausantys herbai gali būti įvardijami ,,atneštiniais“, ,,svetimųjų“ arba ,,atvykėlių“ herbais. Šiame darbe siekiama aptarti tokių herbų paplitimo ir naudojimo tendencijas XVI–XVIII a. Žemaitijos bajorų heraldikos tradicijoje. XVI a. pirmojoje pusėje pastebimas lenkiškosios heraldikos skverbimasis į Žemaitijos bajorijos heraldikos tradiciją. Pamažu į Žemaitijos bajorų heraldiką skverbiasi ,,horodlijiniai“ herbai. Taip pat lenkiški herbai plito su atsikėlusiomis lenkų bajorų šeimomis. Atvykėlių iš vokiečių kultūros kraštų Žemaitijoje buvo itin mažai, todėl heraldikos šaltiniai yra labai skurdūs. Kita vertus, išlikę heraldikos šaltiniai rodo, kad šių atvykėlių giminės naudojo tik savo herbą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Heraldika; Žemaitija (Samogitia); Herbas; Bajorija; Atneštiniai herbai; Heraldry; Coat of arms; Imported coat of arms; Žemaitija; Nobility.

ENThe Žemaitijan nobility of the 15th to the 18th centuries included several heraldic groups: a group of local origin; Polish coats of arms; personalised Polish coats of arms; and coats of arms that were imported/adopted from other countries. This article focuses on the second and fourth groups, which include coats of arms that could be described as ‘imported’, ‘foreign’ or ‘alien’. The article aims to discuss the prevalence and use of these coats of arms in the heraldic tradition of the Žemaitijan nobility of the 16th to the 18th centuries. The adoption of Polish heraldry was already evident in the first half of the 16th century. The Horodło coats of arms entered the heraldry of the Žemaitijan nobility. Also, Polish coats of arms were brought to the country by Polish noble families. The number of those who came to Žemaitija from Germanspeaking lands was very small, and this meant that their heraldic sources were not abundant. On the other hand, surviving heraldic sources indicate that these newcomer families usually only used their own coats of arms. [From the publication]

• Etnosocialinis mobilumas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: Gruževskių giminės pavyzdys (XVI a. antroji pusė – XVIII a. pradžia) / Jonas Drungilas. Lietuvos istorijos metraštis. 2005, 2004/2, p. 53-78.
• Heraldika : iš praeities į dabartį / Edmundas Rimša. Vilnius : Versus Aureus, 2004. 184 p.
• Svetimšalių ir svetimtaučių bajorų imigracija į Žemaitiją XVI a. antrojoje pusėje - XVII a. pirmojoje pusėje : imigracijos kultūriniai veiksniai ir įtakos žemaičių visuomenei / Rita Regina Trimonienė. Rytų Europos kultūra migracijos kontekste : tarpdalykiniai tyrimai / sudarė Irena Regina Merkienė. Vilnius: Versus aureus, 2007. P. 491-514.
• Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas / Albertas Kojalavičius-Vijūkas ; iš lotynų kalbos vertė Sigitas Narbutas. Vilnius : Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2015. LXX, 809 p.
• Žemaitijos bajorų heraldika XV-XVIII a. pradžia : disertacija / Gabrielė Jasiūnienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2018. 273 p.
• Žemaitijos savivalda ir valdžios elitas 1409-1566 metais / Eugenijus Saviščevas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 461 p.