JAV lietuvių bažnytiniai chorai – dvasingumo ir tautiškumo puoselėtojai

LTXIX a. JAV apsigyvenę lietuviai iš karto ėmė aktyviai reikštis muzikinės kultūros baruose. Ypač jie mėgo dalyvauti bažnytiniuose ir pasaulietiniuose choruose. Dauguma lietuvių emigrantų priklausė parapijų chorams, nes būti lietuviu reiškė būti ir kataliku. Todėl bažnytiniai chorai tapo pagrindiniais dvasingumo ir tautiškumo puoselėtojais. Šio straipsnio tikslas yra atskleisti įvairiapusę bažnytinių chorų veiklą religinės ir pasaulietinės muzikos baruose. Mat bažnytiniai chorai neapsiribojo vien giedojimu bažnyčioje. Jie rengė įvairaus pobūdžio koncertus, kuriuose skambėdavo populiariausi pasaulio ir lietuvių kompozitorių kūriniai, liaudies dainos. Vargonininkų dėka buvo įkurta Parapijinių chorų sąjunga, organizuojami jungtinių chorų koncertai, tarpukario metais virtę lietuvių dienomis, dainų dienomis ir dainų šventėmis. Tai buvo vienas iš optimalių būdų išsaugoti išeivijoje lietuvybę. Šios sąjungos dėka šventės vykdavo regionuose, o vėliau tapo visuotinės. Didžiausia tokia šventė įvyko Niujorke 1939 m. Pokario metais buvo nutarta rengti JAV ir Kanados lietuvių visuotines šventes. Jose labai aktyviai dalyvavo bažnytiniai chorai. 1956–1983 m. įvyko šešios dainų šventės. Tačiau dėl bažnytinių chorų nykimo sumažėjo religinės muzikos koncertų, išnyko regioninės dainų šventės. Merdint bažnytiniams chorams, ėmė smukti ir visuotinių dainų švenčių lygis: choristai nepajėgė atlikti sudėtingesnių dainų, kartojosi tas pats švenčių repertuaras ir scenarijus. Tačiau tai buvo vienintelis būdas puoselėti lietuvišką mentalitetą ir pasaulio akivaizdoje protestuoti dėl Lietuvos okupacijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Chorai; Bažnyčia; Jungtinės Amerikos Valstijos (United States of America; JAV; USA); Church; Choir; USA; Lithuanian.

ENThe Lithuanians who went to live in the USA in the 19th century started to take an active part in the field of musical culture at once. They liked to participate in church and secular choirs very much. Most Lithuanian émigrés belonged to the choirs of parishes because to be a Lithuanian meant to be a Catholic. The aim of this article is to reveal a many-sided activity of church choirs in the field of religious and secular music. Church choirs did not limit themselves to singing in the church only. They organised different concerts in which the most popular pieces of music of the world and Lithuanian composers, folk songs were performed. The Union of Parish Choirs was founded, concerts of joint choirs were organised, which grew into Lithuanian days, the days of songs and song festivals. This was one of the ways to preserve Lithuanianism in emigration. Due to this Union festivals were held in the regions and later they became universal. The largest festival took place in New York in 1939. In post-war years it was decided to organise universal festivals of the USA and Canadian Lithuanians. Church choirs took an especially active part in them. Between 1956 and 1983 six festivals of songs were held. However, due to disappearance of church choirs the number of concerts of religious music decreased, regional festivals of songs disappeared. With church choirs dying, the level of universal festivals of songs began to go down: choir singers were unable to sing more complicated songs, the same repertoire and scenario of festivals repeated. However, this was the only way of cherishing the Lithuanian mentality and to protest against occupation of Lithuania in the presence of the world.