LTStraipsnyje vaikų pasaulis reprezentuojamas kaip pedagogų dėmesio vertas socialinės vaikų subkultūros darinys, kuris yra glaudžiai susijęs su suaugusiųjų kultūra. Vaikų pasaulis pedagogų turi būti suvokiamas kaip jų pačių sukurtas ir jiems reikšmingas, kaip tų sąlygų ir aplinkybių visuma, kuri vaikams yra priimtina ir gali pastiprinti jų, kaip subjektų, dalyvavimą ugdymo procesuose. Atskleidžiamos vaikų subkultūros prasmės, personifikavimosi, tolerancijos ir solidarizavimosi procesai. Išryškinama, jog vaikų pasaulio reikšmės yra ne tik specifinės, bet ir universalios, reikšmingos suaugusiųjų subkultūrai, pedagogo neopedocentristinei refleksijai bei mąstymo rekonstrukcijoms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Neopedocentristinė refleksija; Diskursas; Pedagoginio mąstymo rekonstrukcija.
ENThe article presents the world of children as a social construct of children’s subculture worthy of teachers’ attention, which is closely linked to adult culture. Teachers should view the world of children as something created by them and meaningful to them, an aggregate of the conditions and circumstances that are acceptable to children and can strengthen their participation, as subjects, in the training processes. The values of children’s subculture are revealed, as are its processes of personification, tolerance and solidarity. It is explained that the values of the children’s world are not just specific, but universal. They are significant to adult subculture, to teachers’ neo-pedocentristic (child-centred) reflection and to the restructuring of current thinking. [From the publication]