Chaleckio "Dvinario" slėpiniai: suasmenintas potridentinės mariologijos manifestas

LTTarp daugybės didžiulių, šimtus, kartais tūkstantį puslapių perkopiančių potridentinių mariologijos mokslui ir marijiniam pamaldumui skirtų veikalų Chaleckio Dvinaris atrodo gana kuklios apimties (112 p.), tačiau šios knygelės autoriaus sumanymas ir užmojis ją išskiria iš panašių devocinių kūrinių ne tik Abiejų Tautų Respublikos, bet ir platesniame kontekste. Žanro požiūriu priskirtinas embleminių meditacijų rinkiniams, Dvinaris į vieningą koncepciją sujungia daugybę Marijos gerbimo krikščionijoje elementų, tuo metu madingą embleminę formą pasitelkia Apreiškimo ir Įsikūnijimo slėpiniui užkoduoti ir „atrakinti". Teksto ir vaizdo jungtis įtvirtinama „paslėpties" ir „atverties" semantikos priemonėmis, į kūrinio centrą iškeliant kristologijos ir mariologijos neatskiriamumą. Pagrindinė žmonijos išgelbėjimo per Kristaus Įsikūnijimą tema sutelkiama į Apreiškimo Švč. Mergelei momentą, kai Žodis apreiškiamas pasauliui ir iš „Dievo gelmės" išeina į „šviesą", slėpinio didybė iliustruojama nuosekliai kartojamu žadą atimančio žmonių ir angelų apstulbimo vaizdiniu. Sudėtinga, bet vientisa kūrinio kompozicija primena aiškiai struktūruotas sakralinių erdvių programas potridentinėje architektūroje. Gražusis graikų apeigų Bažnyčios liturgijos himnas, Apreiškimo Dievo Gimdytojai akatistas, lotynų Bažnyčioje prigijęs ne pirmine forma, o transformuotas į litanijas ir kitus „sveikinamojo" žanro kūrinius, Chaleckio pasirenkamas vienu pagrindinių Dvinario sandarą formuojančių elementų. Akatisto tradicijos tvarumą LDK liudija 1650 m. Vilniaus bazilijonų spaustuvėje išleistas lotyniškasis Akatisto Dievo Motinai vertimas, parengtas Berezvečiaus bazilijonų, galimai buvęs žinomas Chaleckiui dar rankraščio pavidalu. [Iš straipsnio, p. 547]