Priėjimas prie Baltijos jūros kaip lietuvių politinis siekis: XIX a. pabaiga – XX a. pradžia

LTKalbant geopolitikos terminais, Lietuva niekuomet nebuvo jūrinė valstybė. Tačiau 1916 m. lietuvių politikai pirmą kartą aiškiai suformulavo Lietuvos priėjimo prie jūros ir prekybinio uosto turėjimo reikalavimą. Jis buvo išsakytas Antano Smetonos autorystei priskiriamame ir dvylikos politikų pasirašytame memorandume, kurį jie įteikė Vokietijos okupacinei valdžiai Ober Osto srityje. Istoriografijoje iki šiol nebuvo keliamas klausimas, kokios buvo šio reikalavimo ištakos. Straipsnyje aptariama Lietuvos priėjimo prie jūros klausimo genezė, siekiama nustatyti, kokios priežastys sudarė sąlygas lietuviakalbiame diskurse pradėti kelti šį klausimą, ir atskleisti, kaip priėjimo prie jūros klausimas atsirado ir kokiomis variacijomis reiškėsi lietuvių politinėse praktikose. Autoriaus pagrindinė mintis yra ta, kad Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, idėjos ištakas reikia sieti su Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu, ir Lietuvos priėjimo prie jūros klausimo kėlimas negali būti siejamas vien su poreikiu sujungti dvi lietuviakalbių gyventas sritis Rusijoje ir Prūsijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918 (Didysis karas; World War I); Lietuvių nacionalizmas; Teritorinės pretenzijos; Jūrinė valstybė; Priėjimas prie jūros; First World War; Lithuanian Nationalism; Territorial claims; Maritime state; Sea access.

ENIn geo-political terms, Lithuania was never a maritime state. In 1916, however, its politicians formulated a clear claim to obtain access to the sea and have a commercial port for the first time. The claim appeared in a memorandum attributed to Antanas Smetona, but signed by 12 politicians and presented to the German military authorities of the Ober Ost. So far, historians have not questioned the intellectual origins of the claim. Discussing the emergence of the issue of Lithuania’s sea access, the article seeks to identify the reasons for the ventilation of this issue in the Lithuanian-language press, and to show how it arose and how it manifested itself in political practice. The main argument is that the origin of the idea of Lithuania as a maritime state should be associated with the period of the First World War, whereas Lithuania’s claim for access to the sea cannot be explained solely by the idea of uniting Prussian and Russian areas inhabited by Lithuanian speakers. [From the publication]

• Antanas Smetona ir jo laikai / Liudas Truska. Vilnius : Valstybinis leidybos centras, 1996. 411 p.
• Baltijos valstybių geopolitikos bruožai. XX amžius / Česlovas Laurinavičius, Egidijus Motieka, Nortautas Statkus. Vilnius : Lietuvos istorijos instututo leidykla, 2005. 410 p.
• Baltijos valstybių vienybės idėja ir praktika 1918-1940 metais: dokumentų rinkinys / parengė Zenonas Butkus. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2008. 882 p., [8] iliustr. lap.
• Carų valdžioje: XIX amžiaus Lietuva / Egidijus Aleksandravičius, Antanas Kulakauskas. Vilnius : Baltos lankos, 1996. 359 p.
• Constructing Lithuania: ethnic mapping in tsarist Russia, ca. 1800-1914 : disertacija / Vytautas Petronis. Stockholm : Stockholms universitet, Historiska institutionen, 2007. 309 p.
• Jonas Šliūpas ir lietuvių-latvių vienybės idėja / Dangiras Mačiulis. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2011, t. 12, p. 83-98.
• Klaipėdos piliavietės reikšmių kaita XIX-XX šimtmečiais ir jos įpaveldinimas / Vasilijus Safronovas. Klaipėdos pilis: tyrimai ir šaltiniai / sudarytojas Gintautas Zabiela. Klaipėda : Druka, 2019. P. 10-61.
• Lietuva ir Klaipėdos problema : istoriko akimis per klasikinės geopolitikos prizmę / Julius Žukas. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2008, t. 17, p. 63-77.
• Lietuva vokiečių ir Prūsijos lietuvių erdvinėse sampratose / Vasilijus Safronovas. Lietuvos erdvinės sampratos ilgajame XIX šimtmetyje / sudarytojas Darius Staliūnas. Vilnius: Baltijos kopija, 2015. P. 263-304.
• Lietuviškojo nacionalizmo erdvėkūra iki 1914 m / Darius Staliūnas. Lietuvos erdvinės sampratos ilgajame XIX šimtmetyje / sudarytojas Darius Staliūnas. Vilnius: Baltijos kopija, 2015. P. 141-174.
• Lietuvių istorikų politikų valstybingumo samprata (1907-1918 m.) / Audronė Janužytė. Istorija. 2007, Nr. 65, p. 12-25.
• Lietuvos erdvinės sampratos ilgajame XIX šimtmetyje / sudarytojas Darius Staliūnas. Vilnius : Baltijos kopija, 2015. 315 p.
• Lietuvos istorija. T. 8, d. 1, Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia / Tamara Bairašauskaitė, Zita Medišauskienė, Rimantas Miknys. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 510 p.
• Lietuvos valstybingumo raida 1914-1918 metais / Raimundas Lopata. Vilnius : Mintis, 1996. 223 p.
• Nacionalinių erdvių konstravimas daugiakultūriniame regione : Prūsijos Lietuvos atvejis / Vasilijus Safronovas. Vilnius : Baltijos kopija, 2015. 318 p.
• Tarp ūkininko ir piliečio: modernėjančios Lietuvos politinės minties istorija / Justinas Dementavičius. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. 352 p.