Buvusi Prezidentūra po Antrojo pasaulinio karo: nuo Pionierių rūmų iki Mokytojų namų

LTAntrojo pasaulinio karo pabaiga ir vėlesni įvykiai pradėjo naują Kauno ir buvusios Prezidentūros raidos etapą. 1944 m. vasarą dėl Raudonosios armijos puolimo evakavosi vokiečių karinė bei civilinė valdžia, o sovietinė armija įsiveržė į Lietuvos teritoriją. Liepos 13 d. užimtas Vilnius, po 9 dienų - Šiauliai, o rugpjūčio 1-ąją - Kaunas. Vasaros pradžioje sovietų reokupuotas Kaunas jau buvo praradęs tarpukariu turėtą politinio centro statusą. Mieste buvusios sovietų okupacinės valdžios institucijos bei jų darbuotojai po evakuacijos į Sovietų Sąjungą (1941 m. vasarą), praėjus trejiems metams, 1944 m. liepos mėnesį grįžo jau ne į laikinąją, o į konstitucinę sostinę - Vilnių. Kaunas neteko sostinės statuso, bet miesto urbanistinė aplinka išliko ir kiekvienai naujai kartai priminė nepriklausomos modernios Lietuvos laikus ir tyliu buvimu formavo miesto bendruomenės identitetą. Šiai svarbiai miesto tapatybės erdvei priklausė ir buvę Prezidento rūmai, kurie vien savo egzistencija liudijo buvusią nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Dėl to reikėjo „neutralizuoti rūmus“: suteikus naujas prasmes galutinai ištrinti nesenos praeities patirtis. Todėl okupacinė valdžia nusprendė atiduoti pastatą ideologizuotai institucijai - Pionierių rūmams, kad ilgainiui nepriklausomos Lietuvos Prezidentūros prisiminimas išbluktų it miražas. [Iš straipsnio, p. 270]Reikšminiai žodžiai: Prezidento rūmai Kaune; Mokytojų namai; Antroji sovietų okupacija; Presidential palace in Kaunas; Teachers' house; Second soviet occupation.