Universitetų ir kolegijų personalo atsakomybė už aukštojo mokslo kokybės vadybą

LTStraipsnyje analizuojama aukštojo mokslo kokybės vadybos kaip specifinės kokybės vadybos srities neapibrėžtumo ir personalo dalyvavimo kokybės kultūros plėtroje problema. Nagrinėjami universitetų ir kolegijų personalo pareigos dalyvauti kokybės vadyboje suvokimo ypatumai. Remiantis trimis dimensijomis (procesais, funkcijomis ir lygmenimis) siekiama apibrėžti kokybės vadybos sritį, atskleisti Lietuvos universitetų ir kolegijų bendruomenių požiūrį į atsakomybės už kokybę pasiskirstymą organizacijoje ir nustatyti Lietuvos kolegijų ir universitetų personalo atsakomybės dėl kokybės vadybos laipsnį. Tyrimo metu nustatyta, kad visos personalo grupės svarbiausia savo pareiga laiko individualaus lygmens kokybės vadybą, o silpniausiai suvokia pareigą prisidėti prie institucinio vertinimo ir kokybės vadybos sistemos audito. Remiantis gautais rezultatais galima iškelti prielaidą, kad kokybės vadyba kolegijose y ra pažangesnė nei universitetuose: kolegijose labiau sutariama dėl atsakomybės už kokybę pasiskirstymo, linkstama labiau įsipareigoti dėl daugelio kokybės vadybos sričių. Taip pat išryškėjo aukštojo mokslo institucijose tobulintinos kokybės vadybos sritys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Kokybės procesai; Kokybės vadyba; Kokybės kultūra; Personalas; Higher education; quality processes; quality management; quality culture; Staff.

ENThe article analyses t he issue of indefiniteness of higher education quality management as a specific area of quality management. It analyses the participation of staff in the development of quality culture. It investigates the perceptions of university and college staff of their responsibilities to participate in quality management. On the basis of three dimensions (processes, functions and levels) it seeks to define the area of quality management, to reveal the approach of communities of Lithuanian universities and colleges to t he distribution of responsibility for quality in the organization and to identify the level of readiness the staff at Lithuanian universities and colleges ensuring for quality management. The research determined that all staff groups consider quality management at individual level to be their most important responsibility. Their contribution to institutional assessment and audit of quality management system has a lower priority. On the basis of the obtained research results it is possible to assume that quality management at colleges is more advanced than at universities: at colleges, the responsibility for quality distribution is more agreed upon, there is more commitment to contribute to a number of quality management areas. Quality management areas that need improvement were also determined in higher education institutions. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Edukologija / Education